Kalbos kalbelės

NATO svarsto galimybę paskelbti branduolinių ginklų parengtį ir dislokuoti daugiau branduolinės ginkluotės, atsižvelgiant į didėjančią Rusijos ir Kinijos keliamą grėsmę, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Aljanso lyderio teigimu, NATO turi parodyti pasauliui savo branduolinį arsenalą ir taip pasiųsti tiesioginę žinią savo priešams. J. Stoltenbergas pridūrė, kad šiuo metu vyksta konsultacijos dėl raketų paėmimo iš saugyklų ir jų parengties.

„Nesigilinsiu į operatyvines detales apie tai, kiek branduolinių galvučių turėtų būti budėjimo režime ir kiek jų turėtų būti saugyklose, tačiau šiais klausimais turime konsultuotis. Būtent tai ir darome“, – sakė J. Stoltenbergas.

Aljansą neramina Kinijos siekis iki 2030 m. padidinti savo kovinį arsenalą iki 1 000 kovinių galvučių, taip pat 100 teroristinės Rusijos branduolinių galvučių, esančių Karaliaučiuje.

Pasak J.Stoltenbergo, paradoksalu, tačiau taiką Ukrainoje gali lemti tik dar daugiau ginklų.

NATO ginkluojasi. Jei prieš karą tik 6 NATO narių išlaidos gynybai viršijo 2 %, tai dabar tokių valstybių jau 20. Konstatuojame galutinį, neišvengiamą, negrįžtamą NATO pabudimą, ir dabar Aljanso ėjimai bus vis tvirtesni.

Šiandien NATO kalba apie branduolinės ginkluotės parengtį, skirtą Kinijos ir Rusijos atgrasymui, kai tuo tarpu prieš du metus tie patys žmonės drebančiais balseliais lemeno, jog su Rusija kovos ir Ukrainai padės… ekonominėmis priemonėmis.

Šis NATO pabudimas, be jokios abejonės, reiškia ir didėjantį Lietuvos saugumą.

Ką gi, mielieji. Panašu, jog žengiame į dar vieną ginklavimosi varžybų etapą. Ir vėl ginkluojamės mirtį nešančiais ginklais, nes nebesugebame kitais būdais išsaugoti savo civilizacijos. Ir jei mes, Vakarai, dabar pagrindinių priešininkių vaidmenyje matome Kiniją ir Rusiją, tai privalome pripažinti, kad mes patys sukūrėme šiuos monstrus.

Pigi darbo jėga, žaliavos, kiti resursai masino ne tik JAV ir išsivysčiusias šalis naudotis Rusijos ir Kinijos rinkų galimybėmis, bet ir visą krūvą tautiečių. Puikiai pamename, kaip pigiais skudurais iš Kinijos buvo užversti Gariūnai, o vėliau, šūdniekiais, ir visos elektronikos prekių parduotuvės bei prekystaliai.

Tad kalbėdami apie ekonominį karą su Kinija, turime suvokti, paskaičiuoti, prognozuoti ir ruoštis tam visu pajėgumu. Ar šiandien yra žinoma, kiek Kinijoje pagamintų elektronikos įrenginių bei komponentų naudojama strateginiuose objektuose nei juos aptarnaujančiose technologijose?

Ar esame tikri, jog įvairiausia technika, įskaitant generatorius, kompiuterius, dujų ir vandens katilus, gali veikti be komponentų iš Kinijos? Ar kas nors atliko šios įrangos auditą?

Ne tik Kinijoje pagaminti automobiliai gali išbalansuoti mūsų rinkas, bet ir žaliosios energetikos komponentai, išmaniosios technologijos, kurias pusvelčiui kinai bruka per prievartą pigių prekių ištroškusiam europiečiui.

Visa tai, ką mes dabar rašome, ir yra pats tikriausias hibridinis karas, kurio užsakovai Pekine ir Maskvoje.

Kuo greičiau mes susigaudysime, kokiomis priemonėmis mus nori sunaikinti Rytuose besikurianti blogio imperija, tuo greičiau ji sunyks natūraliuoju būdu. Progresas visuomet buvo Vakaruose.

Postūmiai

Kremliaus valdovas nusilenkė labiausiai atsilikusios pasaulio šalies Šė Korėjos diktatoriui, tuo pačiu kartodamas Sovietų Sąjungą nustekenusio genseko Brežnevo klaidas, kuomet pastarasis puolė į glėbį anuometės Šiaurės Korėjos vadui Kim II Sungui.

Putinas Pchenjane pareiškė, jog remia šalies-kalėjimo kovą už nepriklausomybę (!), kuriai esą nuolat grasina Vašingtonas, vykdydamas „neokolonijinę diktatūrą, pagrįstą dvigubais standartais”. Todėl Maskva nedelsiant imasi naujų, tačiau neįvardytų prekybos ir tarptautinių mokėjimų sistemų sukūrimo.

Mat Šė Korėja, kaip ir Rusija, taip pat negali naudotis bankų ir kitomis prekybos infrastruktūromis, nes nubausta už branduolinių ginklų ir raketų programas.

Sėkmės labiausiai atsilikusioms pasaulio lūzerėms kurti finansų valdymo sistemas.

Neetatinis FSB atstovas spaudai Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Ukrainai būtų protinga priimti Putino pasiūlymą dėl taikos, nes kitaip Rusijos kariuomenė dar labiau spaus, todėl kitas pasiūlymas, kurį pateiks Rusija, gali būti dar blogesnis.

„Dabar jie turi galimybę apsvarstyti Vladimiro Vladimirovičiaus Putino taikos pasiūlymą ir bent jau pabandyti sudaryti taiką ir užbaigti šią konflikto dalį“, – vapaliojo žurnalistams Kremliaus burna, labai aiškiai įvardindamas, jog dabar reikia užbaigti „dalį konflikto”, nes planuojama kita dalis.

Be komentarų. Mulkis.

Veiksmai

Italijos užsienio reikalų ministras Antonijas Tajani pareiškė, kad jo šalis suteiks Ukrainai pažangias oro gynybos sistemas SAMP/T, galinčias numušti taikinius, skriejančius dideliu greičiu.

JAV ir Vakarų šalys reiškia susirūpinimą dėl Kinijos paramos Rusijos karo pramonei. Pekinas padeda Maskvai gaminti ginklus, tiekdamas Rusijai apie 70 proc. staklių bei 90 proc. mikroelektronikos gaminių.

Vakarai privalo kiek įmanoma greičiau maksimaliai apriboti prekybą su Kinija, kuri skatina pastarosios bei jos vasalės Rusijos ekonominio ir karinio sektoriaus klestėjimą. Prancūziškas brendis negali tepti agresyviosios Kinijos karo pramonės.

Naktį Rusija atakavo Ukrainos teritoriją bepiločiais orlaiviais. Skraidyklės paleistos į daugelį miestų bei objektų, viena numušta virš Krivoj Rogo, kitos skriejo iki Lvovo. Manome, kad tai žvalgybinė oro ataka, siekiant išsiaiškinti, kur dislokuotos naujos ukrainiečių pajėgų oro gynybos sistemos.

Lietuvoje

Lietuva ragina, kad kitame NATO viršūnių susitikime būtų priimtas aiškus sprendimas dėl Ukrainos narystės, bendrame pranešime su Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininku Ruslanu Stefančiuku Kijeve pareiškė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos Parlamento vadovė pabrėžė, kad šiandien ji atstovauja ne tik Lietuvos vadovybę, bet ir visą tautą, kuri visapusiškai remia Ukrainą.

„Jau netrukus susitiksime Vašingtone parlamentiniame formate prieš NATO viršūnių susitikimą ir norėčiau pasakyti, kad Lietuva ragina būsimą NATO viršūnių susitikimą priimti aiškų sprendimą dėl Ukrainos narystės“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos Seimo vadovė greičiausiai turi omeny Kijevo prašymą, jog derybos su NATO nesibaigtų nulinėmis rezoliucijomis be aiškių terminų, o perspektyva, kurioje būtų numatytas Ukrainos pakvietimas į bloką 2028-aisiais.

Džiugu, kai mūsų šalies politikai, nepaisant vidaus pjautynių ir būsimos valdžios pyrago dalybų, tęsia prasmingus darbus visų mūsų saugumui.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.