Birželio 22 d., Druskininkuose prasidėsianti ir tris mėnesius truksianti tarptautinė menų šventė „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ šįmet skambės jau 22-ąjį kartą.
Šventė, garsinantis didžiojo Lietuvos menininko vardą, jau seniai peržengė vietinės reikšmės festivalio rėmus ir tapo gerai žinomas tarptautinėms auditorijoms.
Gerokai išsiplėtė ir šventės veiklos, kurios apima net penkias kryptis: muziką, dailę, literatūrą, kiną ir fotografiją.
„Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ prieš 22 metus sumanyta Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorės L. Stulgienės, puoselėta kūrybingos fondo komandos, kuruojama Druskininkų savivaldybės ir kultūros centro darbuotojų, ilgo ir kruopštaus bendradarbiavimo dėka peržengė Druskininkų ribas, tapo žinomas Lietuvoje ir didžiuojasi tarptautinės menų šventės vardu.
Dėkingumas, džiaugsmas, įsipareigojimas ir atsakomybė lydi mane šiais metais, pirmą kartą dalyvaujant tarptautinės menų šventės „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ kūrybinio rengimo žingsnyje.“ – sako šių metų šventės meno vadovė, pianistė Guoda Gedvilaitė.
Šventė dovanoja gausią ir išskirtinę dienotvarkę
Šių metų šventės koncertai vyks keliose erdvėse – Druskininkų bažnyčioje, M. K. Čiurlionio meno mokykloje, Druskininkų Pramogų aikštėje, Miesto muziejuje, K. Dineikos sveikatingumo parke ir Švendubrės kaime.
Profesionalios muzikos koncertuose, šventos muzikos valandose savo meistriškumą dovanos geriausi Lietuvos ir užsienio šalių muzikantai ir atlikėjų grupės.
Keletas šventės koncertų vyks M. K. Čiurlionio meno mokyklos Didžiojoje salėje, kur vieni žymiausių šalies pianistų – Petras Geniušas, Rokas Zubovas, Paulius Andersson – skambins naujuoju Druskininkų „Rotary“ klubo meno mokyklai dar 2020 metais žadėtu, dabar jau į Druskininkus atgabentu fortepijonu.
Karališkasis Steinway & Sons firmos įspūdingo koncertinio dydžio instrumentas į Druskininkus spėjo atkeliauti prieš pat šventės pradžią, kuriuo 21 d. pirmoji skambins druskininkietė Guoda Gedvilaitė.
Būtent ji šį instrumentą surado Frankfurte prie Maino ir rūpinosi jo parvežimu. Tokio tipo prestižinis instrumentas Druskininkuose šiuo metu yra vienintelis.
Po įspūdingo Šventės atidarymo koncerto miesto aikštėje birželio 22 d. 19 val., kuriame išgirsime ir išvysime Bolero choreografinį pastatymą, netrūks ir kitų aukštos prabos klasikinio muzikavimo ir vokalinių šedevrų koncertų.
Š atidarys jau minėtas koncertas „Vasaros variacijos. Bolero“, kurio sumanymo autorė ir režisierė – Guoda Gedvilaitė.
Prie šio pasirodymo prisijungė gausi kūrėjų ir atlikėjų komanda: choreografas Tadas Almantas, pučiamųjų partijas paruošė Juozas Mikolainis, naujoviško šokio pastatymas – Lina Puodžiukaitė – Lanauskienė ir Paulius Prievelis.
Koncerte įvairių kompozitorių kūrinius atliks Duo Pergunt: Pavelas Giunteris (Pavel Giunter), Gunteris Freibergsas (Gunters Freibergs) – marimba, vibrafonas, perkusija (Lietuva – Latvija), Guoda Gedvilaitė, Simonas Poška – fortepijonas (Lietuva – Vokietija), Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos pučiamųjų skyriaus moksleiviai ir absolventai, naujoviško šokio pasirodymą dovanos solistai Martynas Popovas ir Izabelė Niparaitė bei Vilniaus nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus šiuolaikinio šokio programos moksleiviai.
Iki pat rugsėjo pabaigos klasikinės ir šventos muzikos mylėtojus džiugins net 12 įsimintinų renginių. Išskirtinis renginys rugpjūčio 16 dieną vyks Švendubrės miške.
Įspūdinga vakaro impresija su profesionaliais atlikėjais ir specialia programa nustebins gamtos ir muzikos vienybe. Šviesa, šokis, muzikos garsų ir miško ošimo darna sukurs užburiantį vaizdą ir neišdildomus potyrius klausytojams.
Trečią kartą bus rengiamas vis didesnio žinomumo sulaukiančios Asociatyvios nuotraukos foto varžytuvės, kurių metu fotografai kviečiami pateikti nuotraukas, asociatyvias su M. K. Čiurlionio paveikslais.
Šiemet pirmą kartą bus pristatyta išskirtinė mokomoji-degustacinė programa „Ką gi valgė Čiurlioniai? Kasdieninė ir šventinė šeimos užstalė“, pakviesianti iš arčiau pažinti M. K. Čiurlionį ir jo šeimos kasdienybę bei įpročius.
„Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ – nepamirštami įspūdžiai Druskininkuose
Šiltais vasaros vakarais orkestrai, ansambliai, talentingi ir išradingi Lietuvos menininkai, svečiai iš svetur, teatras, šokis, muzika, dailė ir žodis užpildys jaukias Druskininkų erdves, o M. K. Čiurlionis visus suvienys, apjungs ir kvies minti žemės ir visatos įprasminimo paslaptis.
Guoda Gedvilaitė: „Menų kalba išskirtinė, ypatinga, nes visiems visame pasaulyje suprantama. Auginkime, saugokime kartu sodintą ir jau paaugusį visų muzikos ir menų šilą ir tęskime paprotį vasaromis susitikti M. K. Čiurlionio mieste – Druskininkuose.“
Beveik visi šventės renginiai nemokami.
Renginį rengia Druskininkų kultūros centras
Šventės sumanytojas Lietuvos muzikų rėmimo fondas
Partneriai: M. K. Čiurlionio meno mokykla, Druskininkų miesto muziejus, Druskininkų bažnyčia
Finansuoja: Druskininkų savivaldybė, Lietuvos kultūros taryba
Daugiau žinių: čia.
Manau, kad šių renginių dienomis daugelis vilniečių apsilankytų Druskininkuose, jeigu būtų atkurtas prieš 30 metų veikęs susisiekimas su jais geležinkeliu. Juo važiuojant tai būtų kartu ir miestiečių pasidairymas po Lietuvą, po nuostabius Dzūkijos miškus, gamtą.
Dėl geležinkelio – tai Druskininkų valdžia yra didžiausia apsileidėlė, neieškant jokių išeičių minėtam susisiekimui su sostine atkurti. Beje, šio susisiekimo nebuvimo prasme Druskininkai nepanaudoja ir savo ne tik kultūrinių, rekreacinių, bet ir ekonominio gyvavimo galimybių. Tai baisus aplaidumas – šitokį Čiurlionio, lietuviui mielą miestą – jau per 30 metų laikyti be susisiekimo geležinkeliu galimybių, kai tam buvo ir yra galima pasinaudoti atitinkamais ES fondais, veikiausiai tai daroma siaurų ar net svetimų politinių interesų tikslais. Tai tapatintina su smetoniškąja Vilniaus nevadavimo politika.
Ne apie susisiekimą dabar reikia kalbėti, o apie Seime galimai stumiamus Tautinių mažumų įstatymo projektus, kuriuos įteisinus. Lietuvoje galimai būtų įteisinta dvikalbystė ar net galimai pietryčių Lietuvos autonomija?
Kalbėti, tai kas bebūtų, visada reikalinga ir apie viena ir apie kita. Tačiau formaliai (teisiškai) demokratijos šalyje tie kalbėjimai yra tik viena iš nuomonių, į kurią valdžiai nėra privalu atsižvelgti, ji gali turėti savo nuomonę, kuri nebūtinai turi sutapti.
Štai Alke.lt prieš pora dienų Miko komentare dėl Tautinių mažumų yra parašyta:
“Keisti dalykai dedasi. Žmonės tampa Seimo nariais, merais nesuvokdami, kad Lietuvos valstybėje tautinių mažumų šios sąvokos tarptautinės teisės prasme nėra. Tad spręsti klausimus, priimti įstatymus, reglamentuojančius tautinių mažumų teises teisinio pagrindo nėra. Ir tai Lietuvos atveju, regis, yra patvirtinta ir EŽTT sprendimo, priimto prieš pora metų nagrinėjant bylą pavardžių rašymo klausimu. Supratimą, kad Lietuvos valstybėje tautinių mažumų (gyventojų) šios sąvokos tarptautinės teisės prasme nėra, nustato Konstitucija, kurios 10 str. pasakyta, kad Lietuvos teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius. Gi pagal tarptautinės teisės tautinės mažumos sąvokos turinį, sampratą šios teritorija gali būti atskiru valstybiniu dariniu, įeinančiu į kitą valstybę. Esant tokiai padėčiai, kitokia – ne lietuvio tautybė Lietuvai kaip tokia yra svetima. Todėl kitų tautybių gyventojai, nenorintys save kartu laikyti ir lietuviais, vadintini kitataučiais. Kitataučiai negali turėti tautinės mažumos teisinės sąvokos statuso teisių, tokiu atveju ginama tik kaip žmogaus teisės. Taigi Tautinės mažumos pavadinimo įstatymų rengimas Lietuvoje faktiškai yra antivalstybinis, todėl jų kaip tokių Seimo valdyba svarstymui neturėtų priimti. Nei mero R. Duchnevičiaus, nei Tamašūnienės keliamiems klausimams valstybiškai vientisoje Lietuvos valstybės teritorijoje nėra teisinio pagrindo – nepakeitus Konstitucijos jie negali būti sprendžiami, jais naudojamasi politikoje. Beje, dabar jų naudojime rinkimų į Seimą agitacijoje galima įžvelgti net nusikalstamo pobūdžio veiką.”
Į tai iš tautinės krypties politinių partijų, jų vadovų, Seimo valdybos, kuri sprendžia įstatymų projektų priėmimo klausimus, jokio atgarsio. Žiniasklaidoje taipogi. Nors akivaizdu, kad pagal Konstituciją ir tarptautinės teisės tautinės mažumos sąvokos sampratą tarp Lietuvos valstybės teritorijos gyventojų, galinčių turėti tautinės mažumos statusą, nėra. Tad, akivaizdu, kad viduryje baltos dienos Lietuvos partijos ir valdžios su tuo Tautinių mažumų įstatymo rengimu ir priėmimu vykdo antikonstitucinės politikos veiksmus. LRT šio teisiškai plataus klausimo visuomenėje nenušviečia, taigi nors laisvi, bet gyvename šia prasme – politika vykdoma – visiškoje teisinėje tamsoje.
Skaitykit Jono Vaiškūno straipsnį ” Ar sudarysime sąlygas eksteritoriniams dariniams Lietuvoje?” -delfi.lt/news/ringas/lit/jonas-vaiskunas-ar-sudarysime-salygas-eksteritoriniams-dariniams-lietuvoje-120030585
Straipsnyje (Delfi) išvardintos Seimui pateikto Tautinių mažumų įstatymo projekto valstybei priešiškos politinės veiklos galimybės – neabejotinos. Tačiau, apie tai, kas būtų laikoma tautine mažuma, t.y. kas šiuo atveju svarbiausia, matyt, įstatyme nėra apibrėžta.
Akivaizdu, kad kurti eksteritorinius darinius Lietuvos valstybės teritorijoje būtų galima, jeigu joje egzistuotų tautinių mažumų teisės subjektai. Sprendžiant pagal Konstituciją (10 str.), nustatančią, kad Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius darinius, taigi konstatuota, kad eksteritorinių darinių teisės subjektų tarp Lietuvos gyventojų nėra. Tokiu atveju faktiškai Lietuvoje gyvenantys ne lietuviai arba kiti gyventojai, savęs nelaikantys lietuviais, teisiškai ir objektyviai tėra žmonės kitataučiai. Tad, akivaizdu, kad pagal esamą padėtį valstybiškai – įstatymais gali būti ginamos tik kiekvienam iš jų kaip Lietuvoje gyvenančiam žmogui, o ne kaip jo tautai, priklausančios teisės. Esant minėtai Konstitucijos nuostatai bei Lietuvos gyventojams ne lietuviams turint tik kitataučio – tik žmogaus teisių subjekto – statusą, priimti Tautinių mažumų, o ne kitataučių įstatymą, nėra pagrindo ir logikos. Tad valstybės institucijų ir partijų rengimosi priimti Tautinių mažumų įstatymą veiksmai yra antikonstitucinė politika. Be abejonės, dėl šios politikos vyksmo yra Prezidento- valstybės vadovo pareiga viešai atkreipti valstybės institucijų ir visuomenės dėmesį. Tačiau kol kas Prezidento balso negirdėti!…
Keista, nuomonių sąraše pastabos pareiškimas P.Skutui įrašytas, o čia jos parodytos nėra. Kas čia taip savavališkai veikia?
Pagal Konstituciją tautinių mažumų statuso gyventojų tarptautinės teisės prasme Lietuvos valstybėje nėra. Tai paprasčiausiai nėra ir logikos rengti jų įstatymą.
Yra valstybės vadovas jis ir turi viešai pasakyti, kad iš tautinių mažumų įstatymo politika negali būti daroma, kadangi pagal Konstituciją jų statuso gyventojų Lietuvos valstybėje nėra. Antai, Grybauskaitė prezidentaudama pasakė, kad iš valstybės kalbos, vėliavos, sostinės politika negali būti daroma, kol tai yra nustatyta Konstitucijoje. Tačiau Nausėda dėl tautinių mažumų kūrimo tyli, nors jų kūrimas prieštarauja Konstitucijai. Tai va, ar šitai suprato jo rinkėjai?!…
Kas gali paneigti, kad lietuviai nebegalės apsigyventi Vilniaus ar Šalčininkų rajonuose ar net dalyje Švenčionių, Trakų rajonų, Visagine,nes Tamašunienes pateiktame įstatymo variante, kuriam berods pritaria socialdemokratai, bus “siūloma uždrausti dirbtinai keisti gyventojų procentinį santykį vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys”?
nuoroda-lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/2299897/rudeni-seimas-svarstys-dobrowolskos-tautinems-mazumoms-skirta-istatymo-projekta