Birželio 4 d. Vilnius kvepėjo vešlių liepų žiedais. Keliavau šio didingo miesto gatvėmis į skaitymus – paskaitą „Jungtuvių apeigos Romuvoje“, skirtą kriviui Jauniui atminti.
Lauke vasariška kaitra. Dabar itin stipriai jaučiu artėjantį didįjį gamtos klestėjimo virsmą. Gėrėdamasi atėjusia vasara ir žaliuojančio Vilniaus vaizdais atėjau į Krivio Jauniaus alką.
Čia, Vivulskio gatvėje, stovi senas mūrinis namas, pastatytas dar iki Antrojo pasaulinio karo, kuris išsaugojo senojo Vilniaus dvasią. Ar žinojote, kad jame yra alkas?
Ten vyksta vaidilų suvažiavimai – „Krivulės“, vaikų palaiminimo – vardynų apeigos, paskaitos, apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ repeticijos, dainavimo ir sutartinių giedojimo mokykla. Kadaise čia gyveno pats krivis Jaunius, Jonas Trinkūnas. Dabar tai mūsų šventykla – alkas, skirtas krivio Jauniaus atminimui.
Šiais metais vasario 28 d. kriviui Jauniui būtų suėję 85-eri. Ta proga Romuva rengia paskaitų – skaitymų ciklą, skirtą senajai lietuvių pasaulėjautai ir religijai „Mes -Romuva. Krivio Jauniaus skaitymai“. Numatyta surengti 8 skaitymus įvairiose Lietuvos vietose.
Birželio 4 d. krivio Jauniaus alke įvyko penktoji paskaita-skaitymai „Jungtuvių apeigos Romuvoje“. Vaško žvakelė apkeliavo ratą iš rankų į rankas, palaimindama visus susirinkusius ir gražiai degė aukure ant didžiulio stalo, aplink kurį visi susėdo skaitymų metu.
Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė pasakojo apie jungtuvių apeiginius veiksmus ir jų prasmę, rodė vaizdo įrašus, dalinosi prisiminimais apie Krivį Jaunių, skaitė Krivio eiles ir jautrias ištraukas iš jo dienoraščių:
1991 metai rugsėjo 1 d. Graži saulėta diena. Rugsėjis gali būti šiltas, gražus. „Berželio“ kieme daugybė studentų. Viešpatauja jaunimas. Gražu. Sutinku daug pažįstamų. Galvoju apie laumę. Kur jos dingo? Anksčiau jos pliuškenosi visais paupiais ir paežeriais. Dabar jų nėra. Taip tuščia pasaulyje. Neva laumės žingsniuoja gatvėmis? Laumės bekūnės, bežadės. Jos be vietos, be laiko. Mėgsta vandenį ir ne savo vaikus. Jos ilgaplaukės, smarkiakojės. O kaip jos dainuoja! Ar girdėjau kada tai? Laume laume, kur esi? Kieno laimę tu neši? Kur nuneši? Kur užkasi? Aš savosios neberasiu… Pasakyk nors vieną žodį, Apipink mane plaukais. Aš nugriūsiu tavo sode, Kai lietus rugsėjo lis. Saulė degins mano kūną, Pelenais pavirs širdis Ir nuneš mane į liūną, Kur be galo lis ir lis. Vėl bus laumės ilgaplaukės, Lis šaltiniais, degs ugnis, Bet žarstys smėlynus vėjas, Mums jau nieko nereikės.
Paskaitos metu mums buvo suteikta ypatinga galimybė prisiliesti ir iš arčiau pažinti senovinius apeiginius reikmenis, kurie buvo kaip atviras langas į protėvių pasaulį.
Giedojome giesmes, kuriomis laiminami jaunieji, Krivė siuntė ratu apeiginius reikmenis, kurios mes smalsiai apžiūrinėjome. Į mano rankas atkeliavo kelių tūkstančių metų senumo akmeninis kirvelis. Jo glotnus paviršius atrodė švelnesnis už labiausiai nugludintus jūros bangų akmenėlius, kurių taip mėgstu prisirinkti Nidoje.
Švelniai laikydama jį bandžiau suvokti amžinojo laiko tėkmę. Įdomu, ką tas akmenėlis matė… Pasak krivio Jauniaus, Dieveniškėse, užrašinėjant tautosaką, tą kirvelį prieš daugybę metų jam padovanojo viena senutė, sakydama, jog jis neša laimę. Dabar krivė Inija jį duoda jauniesiems palaikyti delne, kad įgautų protėvių galių.
Tarsi gyvačiukas mūsų rankomis keliavo šimtaraštė juosta, į kurią įausti protėvių ženklai ir raštai, paskui kurią sekė jaunųjų apeiginio gėrimo indai sujungtu dugnu, kiti apeiginiai reikmenys. Kiekvienais metais dalyvauju jungtuvių apeigose, tad dabar man buvo itin smalsu stebėti žmones, liečiančius tuos šventus daiktus, sekti akimis ženklus leidžiančius atpažinti jų jausmus, matyti, kad jie jaučią tą patį, ką ir aš jaučiu.
Atrodo, kad kiekvienas prisilietimas prie šių daiktų atveria vartus į praeitį ir aš jaučiausi dalis kažko didesnio ir amžino, kažko, kas visada buvo ir bus.
„Jungtuvių apeigos Romuvoje“ tai jau 5-oji Krivio Jauniaus skaitymų ciklo paskaita. Šis paskaitų ciklas priklauso projektui, kuris yra MARIO programos dalis, ir yra remiamas Europos Sąjungos, bendradarbiaujant su Mažumų teisių grupe (Minority Rights Group) ir PILnet.
Senovės baltų religinė bendrija Romuva rengia paskaitų – skaitymų ciklą, skirtą senajai lietuvių pasaulėjautai ir religijai. Kiti skaitymai „Žolinė. Deivės Žemynos šventė “ vyks Romuvos kaime, Dvarčiškiuose, Švenčionių r. rugpjūčio mėnesio 15 d.
Tikrai labai gerai ir gražu, bet žodis „skaitymai“ konferencijai pavadinti yra pažodinis vertimas iš rusų kalbos „čtenija“. Vadinkit paskaitomis, konferencija, krivūle ar dar kaip nors, bet rusišką naftaliną reikėtų išvėdinti.