Birželio 5 d. Prezidentūroje, Aplinkos ministerija įteikė apdovanojimus žaliausiai Lietuvos savivaldybei. Šiemet ja tapo Panevėžio miesto savivaldybė.
Taip pat apdovanota Jurbarko rajono savivaldybė. Ji per metus padarė didžiausią pažangą ir reitinge pakilo per 34 pozicijas, lyginant su 2023 m. rezultatu.
Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingas aplinkos ministro Simono Gentvilo sumanymu trečius metus sudaromas savivaldybių aplinkosaugos lyderystei įvertinti ir pamatuoti, stiprinti savivaldybių konkurencingumą, skatinti Vyriausybės programos nuostatų ir Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą.
„Šis reitingas – atspindys, kaip Lietuvos savivaldybių bendruomenės ir administracijos vertina aplinkosaugą. Džiugu matyti nuolat didėjančius Lietuvos savivaldybių siekius ir lyderystę, nes pasauliniai sprendimai įmanomi tik su vietos sumanymais.
Per 20 metų Europoje supratome, kad švarios aplinkos reikia visų pirma mūsų gyventojams. Šiandien matome, kad tarp Lietuvos savivaldybių gausu itin įkvepiančių pavyzdžių“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Aplinkosaugos reitingo nugalėtoja – Panevėžio miesto savivaldybė. Iš 5 vietos praėjusių metų reitinge pakilusi Panevėžio miesto savivaldybė surinko 68,89 taško iš 100 galimų.
Ši savivaldybė pirmauja atliekų ir žiediškumo, susisiekimo, klimato kaitos valdymo ir vandens kokybės srityse. Savivaldybė vykdo daug įvairių žaliųjų visuomeninių sumanymų, bendruomenės aktyviai įtraukiamos į atliekų prevencijos bei teritorijų planavimo sprendimus.
Panevėžys turi parengęs tvarios miesto plėtros strategiją, į kurios kūrimą buvo įtraukti miesto gyventojai. Savivaldybėje atskirai surenkamos maisto ir tekstilės atliekos, tarybos sprendimu yra uždrausta renginių metu prekiaujant naudoti vienkartinius plastikinius gaminius.
Panevėžio miesto Kniaudiškių parke 2023 m. įgyvendintas kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo projektas. Itin didelė dalis Panevėžio gyventojų yra prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, tiekiant geriamąjį vandenį jo beveik neprarandama.
Energetikos srityje savivaldybė pirmauja elektromobilių įkrovimo stotelėse esančių prieigų skaičiumi, mieste nutiesta daug dviračių takų.
„Neabejoju, kad šiandienos apdovanojimai įkvėps tiek kiekvieną asmeniškai, tiek ir mūsų savivaldybių bendruomenes ir toliau siekti aukščiausių aplinkos apsaugos, tvarumo standartų, imtis lyderystės ir dar ambicingesnių aplinkosauginių sumanymų.
Drauge kurkime švaresnius, žalesnius ir tvaresnius mūsų miestus, gyvybės pilną, žydinčią ir žalią Lietuvą“, – sakė Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas.
Apdovanojimas buvo įteiktas ir Jurbarko rajono savivaldybei, per metus padariusiai didžiausią pažangą aplinkosaugos srityje.
Ši savivaldybė parodė gerus rezultatus energetikos, susisiekimo bei atliekų ir žiediškumo srityse. Savivaldybėje vienam gyventojui tenka nedidelis mišrių komunalinių atliekų kiekis, taip pat atskirai surenkamos maisto ir tekstilės atliekos.
Didelę dalį savivaldybės elektros energijos sektoriuje sudaro atsinaujinanti energetika. Kitas savivaldybės išskirtinumas: visos joje eksploatuojamos viešojo transporto priemonės yra varomos alternatyviaisiais degalais.
„Spręsti klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkius – didelė atsakomybė kiekvienai šalies savivaldybei. Džiaugiuosi, kad mūsų savivaldybė šioje srityje padarė ypač didelį proveržį. Ir toliau sieksime, kad taptumėme dar labiau draugiškesni mus supančiai aplinkai.
Šiuo metu didelį dėmesį skiriame pažeistų teritorijų atstatymui ir sutvarkymui, gamtai ir žmonėms saugios bei atsinaujinančios energijos panaudojimui, žmonių sąmoningumo didinimui ir jų įgūdžių formavimui“, – sakė Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius.
Aplinkos ministerija abiem savivaldybėms įteiks po dovaną – išmanųjį suoliuką, ant kurio praeiviai galės ne tik prisėsti, bet ir pakrauti savo išmanųjį telefoną.
Aplinkosaugos reitingo vertinimo bruožus kūrė Aplinkos ministerijos žinovai, išorinių konsultantų komanda ir nepriklausoma, iš skirtingų sektorių atstovų sudaryta žinovų komisija.
Šiemet reitingą sudaro 49 vertinimo bruožai atliekų ir žiediškumo, energetikos, statybos ir teritorijų planavimo, susisiekimo, klimato kaitos politikos, aplinkos ir vandens kokybės, biologinės įvairovės bei aplinkosauginio sąmoningumo srityse.
Didelė duomenų dalis, atspindinti savivaldybių parengtas strategijas, taikomas praktikas ir sumanymus, buvo surinkta apklausus savivaldybes. Likusi dalis duomenų, susijusių su konkrečiais rodikliais, buvo surinkta iš valstybinių įstaigų ir įmonių.
Su 2024 m. Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingu galima susipažinti čia.
