Lietuvoje grynieji pinigai iš kasdienio gyvenimo nedingsta: rečiau ar dažniau jais ir toliau atsiskaitinėja beveik visi. „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, to visiškai nebedaro ir tik elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi vos 3 proc. šalies gyventojų.
„Urbo“ banko užsakymu atlikta gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad kasdien ar beveik kasdien grynuosius naudoja 15 proc., bent keletą kartų per savaitę – 23 proc. apklaustųjų. Tad iš viso net 38 proc., arba beveik 2 iš 3-ų šalies gyventojų grynaisiais atsiskaito ypač dažnai.
Banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška pastebi, kad šią visuomenės dalį galima laikyti tais vartotojais, kurie grynaisiais atsiskaito reguliariai ir dažnai, tai jų pagrindinis pasirinkimas.
„Spinter tyrimų“ vertinimu, kasdien grynaisiais dažniau atsiskaito mažiausių pajamų apklaustieji, keletą kartų į savaitę – vyresni, vidurinio išsimokslinimo apklaustieji ir kaimo vietovių gyventojai.
„Jeigu prie grynųjų pinigų nebenaudojančių pridėtume tą 1 proc., kuris jais atsiskaito vos kartą per metus, vis tiek turėsime mikroskopiškai mažą 4 proc. visuomenės dalį, kuri teigia iš esmės užmiršusi grynuosius. Ne mažiau svarbu įvardyti priežastis, kodėl grynieji pinigai vis dar užima tokią didelę dalį mūsų gyvenime ir tai tikrai ne visada yra asmeninis žmogaus pasirinkimas“, – sako J. Ivaška.
Jis mini, kad regionuose yra prasčiau išplėtotas atsiskaitymų kortelėmis tinklas, daliai pensininkų pensijos atnešamos ir išmokamos į rankas – grynaisiais pinigais, jais ir atsiskaitoma.
Panašiai ir miestuose, kur dalis gyventojų išimtiniais atvejais gali gauti pajamų grynaisiais, o kai kurios prekybos bei paslaugų vietos dėl vienokių ar kitokių priežasčių vis dar nepereina prie elektroninių atsiskaitymų.
Įdomu, kad analizuojant apklaustuosius, kurie grynaisiais atsiskaito dažniausiai – kasdien, didieji miestai (14 proc.) netgi lenkia kaimo vietovių (13 proc.) gyventojus. Pasak bankininkystės žinovo, didmiesčių dominavimas neturėtų stebinti.
„Net ir Vilniaus ar kitų Lietuvos miestų viešajame transporte bilietai parduodami tik už grynuosius pinigus, kas yra problema daliai gyventojų bei miesto svečiams.
Kaip bebūtų, dabar kažkur nuvykti ir grįžti atgal jau reikštų du atsiskaitymus per dieną grynaisiais pinigais. Tokios situacijos yra dažnos, pavyzdžiui, turguje, kur įsigyti vietinių maisto gaminių vargu ar pavyks mokant kortele. Ir tokių pavyzdžių yra ne vienas“, – pastebi pašnekovas.
Prie tų, kurie grynaisiais pinigais naudojasi rečiau, būtų galima priskirti tuos, kurie kupiūromis ir monetomis atsiskaito kartą per savaitę – tokių Lietuvoje yra 17 procentų.
22 proc. teigia, kad grynuosius panaudoja vos keletą kartų per mėnesį, dar 11 proc. – tik kartą per mėnesį, o 6 proc. – kartą per keletą mėnesių. Dar 1 proc. tvirtina, kad grynuosius atsiskaitant naudoja vos kartą per metus.
Nežinančių atsakymo į užduotą klausimą, nenorinčių ar negalinčių į jį atsakyti šį kartą buvo vos 2 proc.
„Tokia maža neatsakiusių į klausimą dalis rodo, kad ir puikiai žinome savo finansinius įpročius bei pirmenybes, ir mums tai yra svarbi tema.
Bankų sektoriui tai irgi viena svarbiausių temų tiek siekiant pažinti vartotojus, savo klientus, tiek ir žinoti, ką jiems galime pasiūlyti ir kaip palengvinti jų finansines operacijas“, – teigia „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius.
„Spinter tyrimai“ kovo 18-28 dienomis apklausė 1009 respondentus, kurių amžius buvo 18–75 metai.
Internetiniai pinigai veikia tik tol, kol veikia internetas.
Visi jūsų veiksmai internetu yra matomi interneto tiekėjui – kada, kam ir kiek sumokėjote, ir ką apskritai internete veikiate.
Abi paminėtos priežastys lemia žemą internetinių pinigų vertinimą.