Vilniaus miesto savivaldybėje nuo balandžio 30 d. skelbia 2023–2024 metų šildymo sezono pabaigą. Nors žvelgiant į ilgalaikes orų prognozes didesnis atvėsimas nėra numatomas, gyventojai ir toliau gali savarankiškai apsispręsti tęsti šildymą – tam reikia pastato bendraturčių daugumos (50 proc. + 1) pritarimo. Priėmus tokį sprendimą, bendrijos ar namo pirmininkas arba daugiabučio administratorius apie priimtą sprendimą turi informuoti AB Vilniaus šilumos tinklus. Priimto sprendimo pagrindu šildymą daugiabutyje reguliuoja namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojasm praneša savivaldybė.
Po atšilimo balandžio pirmosiomis dienomis, antroje mėnesio pusėje grįžus vėsiems orams ir iškritus sniegui, Vilniaus mieste šildymo sezonas buvo atnaujintas. Tai nėra pirmasis toks atvejis – tokia pati situacija nutiko 2016 metais, kai šildymo sezonas buvo užbaigtas balandžio 7 d., o vėliau dėl orų permainų atnaujintas nuo balandžio 15 d. iki gegužės 2 d.
Šildymo sezono atnaujinimas gyventojams papildomai nekainuos. Kaip įprasta mokėti reikės tik už suvartotą šilumos kiekį, kuris apskaičiuojamas šilumos kainą dauginant iš suvartoto šilumos kiekio. Balandžio mėnesį šilumos kaina yra mažiausia per visą šį šildymo sezono laikotarpį – 5,96 ct/kWh. Momentinis šilumos suvartojimas kai kuriuose pastatuose gali būti didesnis tuo atveju, jeigu pastatas buvo atvėsęs. Tai aktualu daugiabučiams namams, kurie yra energetiškai neefektyvūs.
Pasibaigus šildymo sezonui šilumos tiekėjas iki rudens visame šilumos tiekimo tinkle atliks vamzdynų diagnostiką (hidraulinius bandymus) ir būtinus remonto darbus, o susidėvėjusias tinklo atkarpas rekonstruos. Iš viso šiemet planuojama atnaujinti daugiau kaip 8 km vamzdynų. Šie darbai būtini siekiant šaltuoju metų laiku užtikrinti patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą.
Tiek būtini hidrauliniai bandymai, tiek atnaujinimai sukels laikinų nepatogumų, todėl gyventojai iš anksto kviečiami pasitikrinti, kada namuose laikinai nebus karšto vandens. Trumpalaikiai karšto vandens atjungimai yra neišvengiama šio būtino proceso dalis, tačiau Vilniuje jie vidutiniškai trunka mažiau nei parą. Konkrečiuose pastatuose karštą vandenį išjungia ir įjungia namų administratorių ar bendrijų paskirti karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.
