Ketvirtadienis, 31 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Kitas ėjimas – masinis smūgis Kerčės tiltui

Rusijos invazijos apžvalga 2024 04 27

Aurimas Navys, Mindaugas Sėjūnas, www.visagentura.com, www.alkas.lt
2024-04-27 11:32:00
4
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Strateginės aplinkybės

Vakar JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas atvyko į Pekiną, kuriame per penkias su puse valandos trukusias diskusijas su Kinijos aukščiausio rango diplomatu Vangu išreiškė susirūpinimą dėl didžiausio pasaulio fabriko paramos Rusijai.

„Pakartojau mūsų rimtą susirūpinimą dėl to, kad KLR tiekia komponentus, kurie palaiko Rusijos brutalų agresijos karą prieš Ukrainą“, – sakė Blinkenas spaudos konferencijoje baigiantis vizitui, vartodamas oficialų Kinijos pavadinimą – Kinijos Liaudies Respublika.

„Kinija yra pagrindinė staklių, mikroelektronikos, nitroceliuliozės, kuri labai svarbi gaminant šaudmenis ir raketinį kurą, ir kitų dvejopo naudojimo prekių, kurias Maskva naudoja savo gynybos pramonės bazei didinti, tiekėja,“ – sakė jis.

Gana graudžiai, net nejuokingai, atrodo galingiausios šalies reiškiamas „susirūpinimas“. Ar galėtų JAV padaryti kažką daugiau? Ar galėtų taikyti griežtesnes sankcijas, didesnius ribojimus?

Vargu. Kinija yra beveik vienvaldė gryno silicio žaliavos tiekėja. Be jo, Taivanas, iš kurio Vakarų pasaulis perka mikrolustus, neturėtų, ko parduoti ir šiuolaikinio technologinio amžiaus dangiškoji mana taip vadinamą išsivysčiusį pasaulį grąžintų į manufaktūrų viduramžius. Ne tiesiogiai, bet pasekmės, be jokios abejonės, būtų tragiškos.

Kai Vakarai taiko sankcijas Kinijai, bet perka mikroschemas iš Taivano, tik antraštėse ir reportažuose turime „gėrio“ ir „blogio“ kovą. Realybėje gi, tokia pasauline prekyba Kinija, kaip ir Taivanas, pildo savo biudžetus.

Būtent dėl to, JAV ir Vokietija – dvi didžiausios ekonomikos, viena už balos ir pasaulyje, kita čia, mūs senam Europos kaimuky, pačios bando skubiai vystyti silicio gryninimo technologijas, kad ant žemės, o ne nušlifuotose politikų šypsenose rinkėjams, sumažintų priklausomybę nuo Kinijos ir ateityje galiausiai nukirptų jas jungiančią virkštelę.

Būtent dėl to, ir A. Blinkenas neatsakė į „nepatogų“ klausimą, ar Vašingtonas įves sankcijas Kinijai dėl paramos Rusijai. Visgi, strateginė padėtis nėra labai bloga, ir Kinijos komunistų partijos begemotai suvokia geopolitinį ir geoekonominį pasaulinės pusiausvyros trapumą. Apie tai sprendžiame iš to, kad su A. Blinkenu susitiko pats Kinijos vyrbegemotas Si Dzinpingas.

Nevarginsime jūsų cituodami bereikšmes frazes, kuriomis jie apsikeitė. Svarbiausias yra pats faktas, kad šiuo susitikimu Pekinas siunčia konstruktyvaus, racionalumu grįsto dialogo signalą.

Reikšmingi postūmiai

„Olafas Šolcas turi apsispręsti, ar jis nori, kad Ukraina laimėtų karą, ar ne“, – sako buvęs Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Volesas.

„Užuot atmetęs „Taurus“ tiekimą, Šolcas turėtų nurodyti sąlygas, kurios galėtų pateisinti raketų tiekimą, kaip pavyzdį nurodydamas Rusijos išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą. Geriau nei sakyti „ne, aš jų netieksiu“, yra sakyti „mes nuolat stebime situaciją, ir jei Rusija tęs (savo agresiją), mes svarstysime“, – sakė jis.

Tiksliai į dešimtuką. Mes per šiuos daugiau kaip du metus kasdien pavargome kartoti, kad kinkų drebinimas Vakaruose, patiems braižantis raudonas linijas ir sakant Kremliaus karo nusikaltėliams, kas nebus daroma, yra tolesnį karą ir ukrainiečių genocidą palaikantis variklis.

Reikia daryti, o ne kalbėti. Jeigu visgi kalbama, tai Kremliui turi būti siunčiami ultimatumai, nurodant, kas bus, kokios raketos kris į Rusijos gubernatorių ir oligarchų vilas, kaip bus daužoma jos gynybos pramonė, ir kaip vis daugiau naftos perdirbimo centrų suliepsnos neužgesinama ugnimi.

Pentagono ginkluotės įsigijimo vadovas Viljamas Laplantas teigia, kad Ukrainai išsiustos antžeminės mažo skersmens bombos (GLSDB), skirtos smogti į taikinius dvigubai didesniu atstumu nei dabartinės raketos, nėra tokios efektyvios, kaip buvo tikėtasi.

Sausio pabaigoje Ukrainai pristatytos GLSDB buvo sutiktos su visuotiniu entuziazmu, o kai kurie karo ekspertai užtikrintai teigė, kad jos privers Rusiją perkelti logistikos linijas toliau nuo fronto.

Deja, jos nepasiteisino „dėl daugelio priežasčių, įskaitant elektromagnetinius trukdžius <..> Kai siunčiate kažką žmonėms, kovojantiems už savo gyvenimą, kas neveikia, jie pabando tai tris kartus ir tada tiesiog meta į šalį“, – pridūrė jis.

GLSDB yra valdoma bomba, kurios veikimo nuotolis siekia daugiau kaip 160 km, ji tvirtinama prie M26 raketos ir yra pigesnė už šiuo metu JAV siunčiamas ATACMS raketas.

Veiksmai ant žemės

Ispanijos gynybos ministerija atsisakė perduoti Ukrainai „Patriot“ bateriją, nuo 2013 m. dislokuotą Turkijos ir Sirijos pasienyje, tačiau suteiks Ukrainai „Patriot“ raketų partiją.

Regisi, kad tai bus labai ribotas kiekis, nes pačios Ispanijos karinis rezervas yra apie 50 vienetų.

Tuo tarpu Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pareiškė nesuprantąs šalių, kurios nenori perduoti bent vienos „Patriot“ sistemos ar jos analogo Ukrainai, turėdamos kelias tokias sistemas ir būdamos toli nuo rytinės sienos (t. y. toli nuo Rusijos Federacijos), turėdamas galvoje Ispaniją ir Graikiją.

Politikai politikuoja, kariai kariauja, civiliai žūsta, o penktadienio steikas su vyno taure yra svarbiau už „Taurus“ raketų ir „Patriot“ baterijų perdavimą į ukrainiečių rankas.

Donecko kryptyje Krasnagorovka atsidūrė ordos atakų smaigalyje. Rusai į ją veržiasi kaip į nemokamas vodkos ir kopūstų dalybas, nes užėmę ukrainiečių įtvirtinimus, jie atvertų kelią į vakarus nuo Marinkos.

Tai atvira teritorija, kurioje laukai sumišę su pelkėmis, upėmis ir ežerais, joje sunku pasislėpti, o inžinerinės kliūtys yra labai ribotos.

Vakar driskių šarvuočių grupė, remiama keturių tankų įsiveržė į gyvenvietės centrą, o rusų dezinformacijos kanalai paskelbė apie Krasnogoroivkos užėmimą.

Tačiau iki vakaro, ukrainiečiai bepiločiais ir artilerija sunaikino placdarmą įrengti mėginusius rusus, kurių likučiai su dviem likusiais tankais atsitraukė už miesto ribų.

Karščiausias taškas ir rimčiausia padėtis yra į vakarus nuo Avdijevkos, kur orda pralaužė ukrainiečių gynybos liniją ir keliomis brigadomis juda link Očeretynės kaimo. Per kelias dienas driskiai pasistūmėjo 7 – 10 km, o ukrainiečių pozicijos šiame rajone yra vis labiau supamos.

Apie 3 tūkstančiai gynėjų gali atsidurti katile, kurį bando uždaryti virš 10 tūkstančių skarmalių, todėl vienintelis logiškas kelias, mums regisi, dabar belieka atsitraukti.

Ukrainiečių specialiųjų operacijų pajėgos ir partizanai aktyviai veikia Zaporožės kryptyje. Pagrindinis jų uždavinys – alternatyvaus Kerčės tiltui rusų logistikos kelio geležinkeliu ardymas. Šaltiniai praneša, kad driskiai vis dažniau jį remontuoja, o logistinė juo einanti parama stovi ir tampa HIMARS ir sabotažo taikiniu.

Tai reiškia, kad vienintelė daugiau ar mažiau patikima logistikos arterija eina Kerčės tiltu. Todėl logiška manyti, kad artimiausiu metu turėtume matyti masiškesnę ATACMS ataką prieš jį ir siaubo perkreiptus okupantų snukius Kryme.

Ukrainiečių GUR surengė sabotažą giliai Rusijoje ir padegė Maskvos Ostafjevo tarptautiniame oro uoste stovėjusį Rusijos daugiafunkcį sraigtasparnį Ka-32.

Tuo tarpu Krasnodaro krašte, Slaviansko prie Kubanės priemiestyje, į Ilskio naftos perdirbimo gamyklą atskrido pavasariniai bepiločiai ir kažkaip ten nukrito. Su sprogmenimis.

Kaip mums patinka girdėti tokias puikias naujienas!

Lietuvoje

Pagrindiniai informacijos portalai dalinasi ir džiaugiasi žinia apie Rusijos karo nusikaltimų ministro Šoigu pavaduotojo sulaikymą už korupciją.

Maža to, kad platinama rusų dezinformacija, bet patiems išsivoliojus šiame informaciniame mėšle, juo dar gausiai tepami ir portalų skaitytojai.

Pirma, jeigu tai tiesa, mes nesuprantame, kuo čia džiaugiamasi. Jei nevykėlis Kremliuje, parodomuoju būdu suimtas su paradine uniforma (!), nukabinėta apdovanojimų blėkomis ir generolo laipsniais, iš tiesų buvo korumpuotas bei dideliu mastu grobstė Maskvos pinigus, skirtus finansuoti karui, tai dėl to protingam žmogui belieka tik apgailestauti.

Džiaugtis čia gali nebent rusofašistai, kurie jau daugiau kaip du metus Ukrainoje nevaržomai žudo, prievartauja, degina ir kankina.

Antra, eilinį kartą stebime, kaip žiniasklaida, netgi oficialios tarnybos, o kartą – ir pats VSD savo feisbuko paskyroje dalinęsis Rusijos FSB pateikta informacija apie Prigožiną – nusikopijuoja Kremliaus informacinį šūdų malūną ir niekaip atsigerėti negali, kaip gražiai jis viską aplinkui nutaško.

Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rusijos kerštas vakarams – masinis raketų smūgis ukrainai
  2. „Storm Shadow” smūgis Putinui į paširdžius
  3. HIMARS smūgis į okupantų vadavietę chersone likvidavo aukšto rango driskių karininkus
  4. Galingas JAV finansinis smūgis Kremliui į paširdžius
  5. Karinė Rusijos uostų blokada – smūgis Maskvai
  6. Kas bus kitas NATO vadovas?
  7. 86,6% rusų palaiko ginkluotą Rusijos invaziją į kitas Europos šalys
  8. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 14 11:00
  9. Nauja NATO strategija: atmetama net laikina Baltijos šalių okupacijos galimybė
  10. Po kiekvieno Irano ir Rusijos smūgio reikia atsakyti dviguba jėga
  11. T. Baranauskas. Kaliningrado „blokada“ – smūgis Lietuvai, o ne Rusijai
  12. Kas gali būti tikru lūžiu kare?
  13. Ukrainos gynėjai lėtai stumiasi į priekį
  14. Kremlius gali užpulti NATO šalį?
  15. Kada pagaliau suprasime, kad nebegyvename taikos sąlygomis?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Mikabalis says:
    1 metai ago

    Kerčės pavadinimo žodis visiškai atitinka lietuvių žodį ‘kertė’, reiškiantį ‘kampas’, ‘vietą, kurioje vienas kitam pastoja – užkerta kelią’. Tai bylotų apie buvusią lietuvių kalbos įtaką toms vietoms. Visiškai gali būti, kad tai ne Vytauto, kaip linkstama manyti, bet dar Mindaugo tėvo – Ringaudo kovų su totoriais laikų palikimas.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      1 metai ago

      O gal , kai mūsų protėviai, eidami nuo pietryčių Juodosios jūros pakrante, turėjo KIRSTI šitą sąsiaurį. Kita protėvių vilkstinė , eidama pietiniu Juodosios jūros krantu, dabartinė Turkija , kirto Bosforą. Viename žemėlapyje , Turkijoje , radau gyvenvietę pavadinimu Kaunas. Jei mūsų gentys ėjo per dabartinį Bosforo sąsiaurį , kurio galėjo dar nebūti , tai ir nereikėjo jo kirsti. Mokslas teigia , kad Marmuro jūra su Juodąją jūra susijungė apie 7,5 tūkstančių metų praeity.

      Atsakyti
  2. Mikabalis says:
    1 metai ago

    Yra nemažai istorinių faktų, iš kurių galima manyti, kad lietuviai buvo vandens kelių valdovai. Kaip žinoma, prekyba nuo gilios senovės vyko vandens keliais. Pagal pasaulio tvarką už keliais vykusių kelionių, prekių gabenimo saugumą buvo atsakingi tų vietovių valdovai (savininkai). Kadangi per Kerčės sąsiaurį ėjo prekyba su Rytais, tai į lietuvių k. žodį esąs panašus Kerčės pavadinimas patvirtintų faktą, kad per jį ėjusį prekybos kelią valdė ir kelionių saugumą užtikrino ten gyvenę lietuviai, kurie kaip karinė palyda, suprantama, už atitinkamą mokestį, taip užtikrino gabenamų prekių, kitų kelionių saugumą. Gali būti, jog dėl to ir daugelio vandenvardžių pavadinimų kilmę kalbotyros mokslas veda iš lietuviškų žodžių reikšmių. Kalbant konkrečiai apie Krymą, tai labai gali būti, kad apie 1226 metus įkurti Genujos prekybos centrą italams jame padėjo Mindaugo tėvas, kovose dėl jo galutinai nugalėjęs totorius – nukovęs visus iki vieno (po golovu porazil). Tai netiesiogiai patvirtintų ir Eiliuotosios Livonijos kronikos žinia, kad galybe Mindaugo tėvui nebuvo lygių. Ar ne šie faktai su italais mena ir lietuvių kilmę iš romėnų – legendą apie Palemono atvykimą į Lietuvą?

    Atsakyti
  3. Rimgaudas says:
    1 metai ago

    Gerb. Mikabali. Papildant jūsų mintis, knygos “Istorija pareinant į Lietuvą I Patogupirkti.lt” 45 puslapyje yra pateiktas M. Gimbutienės žemėlapis, kuriame matosi, kad žmones su penkiastygėmis kanklėmis kontroliuoja šiaurinį Viduržemio jūros krantą nuo Atlanto vandenyno iki Kaukazo kalnų. Tai dera su Jūratės Statkutės de Rosales knygų, pvz. “Europos šaknys ir mes, lietuviai”, dokumentika. Neskaitant to, kad knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” elektroninės dalies (vizitinės kortelės dydžio laikmena su atlenkiamu USB raktu į kompiuterį) 101 puslapyje yra pateiktas pietinis Viduržemio jūros krantas, nusėtas lietuviškų pavadinimų gausa – iš čia, pareinant į Lietuvą iš Afrikos žemyno, galima buvo nuplaukti į bet kurią šiaurinio Viduržemio jūros kranto vietą, įskaitant romėnus. Knygoje aprašyta ir Palemono (jų buvo ne vienas) kelionė, pareinant į Lietuvą, iš kurios buvo pasitraukta užeinant ledams. Gero, tad, ir neskubaus dviejų dalių knygos skaitymo, plunksnos broli.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Traukinys
Gamta ir žmogus

Birželį stebėtas keliaujančių traukiniais rekordas

2025 07 31
Kariūnai
Lietuvoje

KAM siūlo tvarką kariūnų studijų apmokėjimui

2025 07 31
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Gintautas Paluckas traukiasi iš pareigų

2025 07 31
Vengrija prisideda prie nykstančių europinių žalvarnių populiacijos atkūrimo Lietuvoje
Gamta ir ekologija

Vengrija prisideda prie nykstančių europinių žalvarnių populiacijos atkūrimo Lietuvoje

2025 07 31
Žvejo mėgėjo bilietas: ką svarbu žinoti
Gamta ir ekologija

Žvejo mėgėjo bilietas: ką svarbu žinoti

2025 07 31
Pakrančių savininkams: ką naudinga žinoti apie poilsiautojų teisę pasiekti vandens telkinius
Gamta ir ekologija

Pakrančių savininkams: ką naudinga žinoti apie poilsiautojų teisę pasiekti vandens telkinius

2025 07 31
Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Kultūra

„Kinas po žvaigždėmis“ Valdovų rūmuose prasideda!

2025 07 31
Greitoji pagalba
Lietuvoje

Auditas parodė, kur stringa GMP tarnybos veikla

2025 07 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimgaudas apie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ragina ginti lietuvių kalbos statusą
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • nuomonė apie 1863 m. sukilėliui, knygnešiui ir tautinio atgimimo žadintojui Motiejui Eimaičiui – 185 metai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Birželį stebėtas keliaujančių traukiniais rekordas
  • KAM siūlo tvarką kariūnų studijų apmokėjimui
  • Gintautas Paluckas traukiasi iš pareigų
  • 3 sprendimai, kurie pagerins buitį jūsų namuose

Kiti Straipsniai

Gintautas Paluckas

Gintautas Paluckas traukiasi iš pareigų

2025 07 31
skęstantis laivas, Putinas

A. Navys, M. Sėjūnas. ruzzija laimi

2025 07 30
Lionginas Baliukevičius-Dzūkas. 1948 m.

R. Pauliukaitienė. Minint 100-ąsias Liongino Baliukevičiaus-Dzūko gimimo metines

2025 07 30
Krašto apsaugos ministerija

KAM pristatė planus dėl oro erdvės gynybos

2025 07 29
Piketas uz lietuvių kalbą | respublika.lt nuotr.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ragina ginti lietuvių kalbos statusą

2025 07 29
Larsas Klingbeilas ir Gitanas Nausėda

Prezidentas susitiko su Vokietijos vicekancleriu

2025 07 29
„Nemunaičiai“ vizualizacija

Pasaulinio lygio architektai tęs Kauno „Nemunaičių“ kvartalo plėtrą

2025 07 29
Trampas vs Putinas

J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?

2025 07 28
Generolai miega - dronai skrenda

R. Armaitis. Dar vienas dronas virš Vilniaus. Ir dar viena nieko nedarymo pergalė

2025 07 28
Medikų mokymai

GMP darbuotojai žinių sėmėsi iš patyrusio Ukrainos karo mediko

2025 07 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimgaudas apie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ragina ginti lietuvių kalbos statusą
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • nuomonė apie 1863 m. sukilėliui, knygnešiui ir tautinio atgimimo žadintojui Motiejui Eimaičiui – 185 metai
  • Koliažas geras! apie A. Navys, M. Sėjūnas. ruzzija laimi
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Robotas vejapjovė | ideaprima.lt nuotr.

Perkant vejos robotus iš antrų rankų galite likti ir be roboto, ir be pinigų

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai