Bandymas paskubomis ir be diskusijų įvesti naują savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę yra nepriimtinas ir diskredituoja ne tik teisinės valstybės principus, bet ir vos metus veikiantį naująjį vietos savivaldos modelį.
Taip Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba reagavo į Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitete šiandien, balandžio 24 dieną, svarstomas Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įvesti savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę. Šiuo metu savivaldybės tarybai pirmininkauja tiesiogiai išrinktas meras, kuris nėra tarybos narys.
„Apie siūlymą iš esmės keisti vietos savivaldos modelį sužinojome Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio išvakarėse ir tai šokiruoja.
Siūlymas nebuvo pristatytas nei LSA, nei kituose formatuose. Jis atsirado „per naktį“, nors šio įstatymo pataisas su Vidaus reikalų ministerija derinome pusę metų ir prieš savaitę dalyvavome klausymuose, kur apie šį esminį pokytį nebuvo net užsiminta. Toks teisėkūros stilius ir savivaldos ignoravimas yra visiškai nepriimtinas,“ – teigia laikinai LSA prezidento pareigas einantis Audrius Klišonis.
LSA valdybos nutarime teigiama, kad siūlymui įvesti naują tarybos pirmininko pareigybę griežtai nepritariama.
Lietuvoje meras nebėra savivaldybės tarybos narys nuo 2023 metų, kai įsigaliojo naują savivaldos modelį įteisinęs Vietos savivaldos įstatymas. Pagal jį merui buvo patikėta savivaldybės tarybai pirmininkauti, sudaryti jos darbotvarkes, teikti tarybos sprendimų projektus, pasirašyti sprendimus ir protokolus, turėti veto teisę.
„Šis sprendimas, už kurį tuo metu balsavo ir valdančioji dauguma, buvo priimtas siekiant išlaikyti tamprų santykį ir tiesioginį ryšį tarp dviejų institutų, kuriuos renka piliečiai, – mero ir savivaldybės tarybos.
Merui tapus vykdomosios valdžios atstovu, šį santykį išlaikyti būtina – tik taip galima geriausiai užtikrinti politinį stabilumą, savivaldybių veiklos tęstinumą ir efektyvų darbą. Juo labiau, kad naujasis modelis veikia vos metus, jame yra begalė procedūrinių spragų, kurios buvo ignoruojamos priimant naująjį įstatymą ir kurias dabar bandoma taisyti,“ – sako LSA viceprezidentas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Pasak jo, priėmus dabar siūlomą modelį, iš esmės atsiras antras savivaldybės vadovas, kurio santykis su tiesiogiai išrinktu meru bus neaiškus ir gali kelti nereikalingas politines įtampas.
Merui likus tik vykdomosios valdžios atstovu ir neturint nuolatinio glaudaus ryšio su taryba būtų sumenkintas pats tiesioginių merų rinkimų tikslas ir neįgyvendinti įsipareigojimai rinkėjams.
Be to, naujoms tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo pareigybėms (iš viso – 120) išlaikyti reikėtų papildomų lėšų – preliminariais skaičiavimais, apie pusę milijono eurų per metus.
Primename, kad prieš keičiant vietos savivaldos modelį 2022 metais, LSA siūlė ieškoti galimybių palikti ankstesnį, Lietuvoje 7 metus sėkmingai veikusį modelį, kai meras buvo tarybos nariu ir pirmininkavo tarybai. Savivaldybių požiūriu, šis modelis užtikrino politinį stabilumą ir prisidėjo prie didėjančio gyventojų pasitikėjimo savivalda.
