Elektros rinkoje – neįprasti pokyčiai

Didelė saulės, vėjo jėgainių ir hidroelektrinių gamyba regione ketvirtadienį sukėlė neįprastus pokyčius rinkoje. Jūrinė elektros jungtis „NordBalt“ dienos metu pilna apimtimi – 700 MW – išnaudojama elektros eksportui iš Lietuvos į Švediją. Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, paskutinį kartą maksimalus suprekiautas eksportas į Švediją per „NordBalt“ buvo 2021 m. gruodį, praneša „Litgrid“.

Visame regione išaugus elektros pasiūlai vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina ketvirtadienį Lietuvoje yra 9 Eur / MWh, tai dvigubai mažiau nei trečiadienį ir 8 kartus mažiau, nei kovo mėnesio vidurkis.

„Saulėti ir vėjuoti orai reikšmingai išaugino elektros gamybą šiomis dienomis. Aplink nulį svyruojančios kainos tai atspindi. Tuo pačiu metu Latvijos hidroelektrinės dėl pavasarinių potvynių generuoja daugiau nei visas Latvijos poreikis, tai prisideda prie perteklinės pasiūlos. Šį ketvirtadienį dienos metu Lietuvos elektros gamyba vėl viršija šalies vartojimą, o iš Latvijos ir Lenkijos atkeliaujanti elektros energija eksportuojama į Švediją“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Elektra iš Lietuvos eksportuojama į Švediją nuo 10 iki 18 valandos. Maksimalus eksportas – 700 MW – suprekiautas nuo 12 iki 15 valandos. Kitomis paros valandomis elektra importuojama. Paskutinį kartą eksportas per „NordBalt“ 700 MW siekė 2021 m. gruodį. Didžiąją dalį laiko ši jungtis maksimaliai išnaudojama importui į Lietuvą.

Pasak A. Krasauskienės, per ketvirtadienį elektros eksportas iš Lietuvos į Švediją turėtų sudaryti 3435 MWh, tai sudarys beveik penktadalį viso suprekiauto eksporto kiekio į Švediją per 2023 metus.

Lietuvos elektros gamyba auga sparčiai didėjant atsinaujinančių išteklių – saulės ir vėjo – pajėgumui. Šių metų kovo 11 dieną pirmą kartą nuo Ignalinos AE uždarymo paros gamyba Lietuvoje buvo didesnė nei suvartojimas.