Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kiemelyje prie naujojo įėjimo iš T. Vrublevskio gatvės pusės 2024 m. balandžio 4 – rugsėjo 30 d. veikia lauko keramikos kūrinių paroda iš Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų rinkinio.

Panevėžys žinomas savo išskirtiniu renginiu – Panevėžio tarptautiniu keramikos simpoziumu, kuris Aukštaitijos sostinę ir Panevėžio miesto dailės galeriją garsina ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Ne veltui Panevėžys keramikos mėgėjų dažnai vadinamas Lietuvos keramikos Meka.

Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų ištakos siekia XX a. devintą dešimtmetį. Pirmasis čia išbandyti akmens masės galimybių kuriant meninę keramiką atvyko Alvydas Pakarklis.

1983 m. Panevėžio stiklo gamykloje buvo pradėti rengti lietuvių keramikų seminarai. 1989 m. padirbėti gamykloje pirmą kartą buvo pakviesti ir kitų šalių menininkai. 1990 m. renginį rengti ėmėsi miesto Dailės galerija, bendradarbiaudama su Stiklo gamykla (vėliau AB „Panevėžio stiklas“), o nuo 2006 m. – su keramikos įmone „Midenė“.

Keramikos simpoziumai Panevėžyje tapo tradiciniu tarptautiniu renginiu ir jo žinomumas vis auga.

Tarptautiniuose simpoziumuose dalyvavo 186 menininkai iš 37 valstybių: Australijos, Austrijos, Airijos, Baltarusijos, Brazilijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Čekijos, Estijos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Italijos, Irano, Izraelio, Japonijos, JAV, Kanados, Pietų Korėjos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Rumunijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos, Taivano, Turkijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos. Simpoziumai ir jų įdirbis sudarė galimybę Dailės galerijai 2017 metais tapti Tarptautinės keramikos akademijos nare.

Panevėžio miesto dailės galerijoje sukaupta didelis tarptautinių keramikos simpoziumų kūrinių rinkinys. Jame – beveik 700 akmens masės keramikos kūrinių ir kompozicijų.

Savitas, vienintelis Baltijos šalyse tokio pobūdžio rinkinys atspindi ne tik vietines ir pasaulines šiuolaikinio keramikos meno tendencijas, bet ir bendrus jų ypatumus, sumanymus, vaizdinių specifiką, formų raidos dėsningumus.

Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų rinkinys buvo pristatytas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Latvijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, JAV.

Panevėžio tarptautinių keramikos simpoziumų paprotys reikšmingas daugeliu bruožų: renginio gyvavimo pradžioje tai buvo išskirtinė galimybė lietuvių keramikams susipažinti su kitų šalių papročiais ir požiūriu, dabar galime teigti, kad šie simpoziumai įėjo į Lietuvos dailės istoriją.

Jie suformavo ne vieno keramiko kūrybinę asmenybę, suteikė žinių ir galimybių, paskatino tobulėti.

Jau surengti 24 tarptautiniai simpoziumai. Kiekvienų metų simpoziumų kūriniai būna skirtingi, kartais besijungiantys į grupes pagal savo stilistiką, tematiką ar formas, kartais kardinaliai besiskiriantys. Temų įvairovė leidžia nesunkiai formuoti naujas ekspozicijas, kurias jungia bendra koncepcija.

Šioje parodoje pristatomi 3 autoriai: Egenijus Čibinskas (Lietuva), Juozas Lebednykas (Lietuva) ir Maryna Handysh (Ukraina)

Eugenijus Čibinskas

Dailininkas keramikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys

Polinkį menui kūrėjas paveldėjo iš mamos. Domėjimosi keramikos pasauliu pradžia buvo vaikystėje šeimos turėti išskirtiniai moliniai indai. Eugenijaus kūrybą labiausiai įtakojo dailininkai Arvydas Pakarklis ir Rimas Vizgirda.

„Sąmoningi atsitiktinumai mane lydi nuo gyvenimo pradžios. Tada supęs pasaulis buvo pilnas dalykų, kuriems vaikiška sąmonė kurdavo įvairiausius pavidalus. Medžių išvartos, lauko akmenys, meldai tapdavo veiksmo vieta su įsivaizduojamais veikėjais, o mano vaizduotė jiems primesdavo įvairiausius scenarijus. Kuriant iš molio procesas vyksta atvirkščiai, daikto dar nėra.

Yra tik nuojautos, mintys, vaizdai, kuriuos ir bandau išreikšti savo būsimame darbe. Daug įtakos turi ne tik mano pastangos, bet ir molio (akmens masės) savybės, degimo proceso nenuspėjamumas.

Naudodamas tą pačią glazūrą, negali tikėtis to paties rezultato, pvz., atspalvio ar blizgumo“, – sako dailininkas Eugenijus Čibinskas, Panevėžio dailės galerijoje vedantis mokomuosius užsiėmimus.

Juozas Lebednykas

Skulptorius, keramikas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys

Studijų metais jam dėstė garsūs Lietuvos skulptoriai Bronius Vyšniauskas, Gediminas Jokūbonis, Konstantinas Bogdanas, o diplominis darbas – skulptūra „Mūza“ – puošia Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos interjerą. Panevėžyje stovi du Juozo Lebednyko sukurti paminklai: 1863 m. sukilimo dalyviams ir aktoriui B. Babkauskui atminti.

Menininkas visą gyvenimą aktyviai dalyvauja parodose, simpoziumuose Lietuvoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje,Turkijoje, Vokietijoje.

Gausų darbų kraitį sudaro vario reljefai, skulptūros, smulkiosios plastikos kūriniai iš bronzos, marmuro, granito visuomeninių pastatų interjerams ir eksterjerams, skulptūrinės keramikos kompozicijos, pastelės.

Skulptoriaus kūrinių įsigijo Lietuvos dailės muziejus, JAV Baltieji rūmai, Panevėžio miesto krašto kraštotyros muziejus ir dailės galerija, privatūs rinkėjai Lietuvoje ir užsienyje.

Ne kartą pelnęs parodų diplomus ir nominacijas, už nuopelnus Lietuvos dailei, ištikimybę kūrybai ir savito braižo puoselėjimą 2017 m. Juozas Lebednykas apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos „Auksiniu ženkleliu“. Sakoma, kad tai vienas svariausių įvertinimų, nes jį skiria negailestingiausi kritikai – kolegos menininkai.

Maryna Handyša (Handysh)

Ukrainos menininkė, Tarptautinės keramikos akademijos (International Academy of Ceramics) narė

Baigusi studijas Kijevo taikomojo meno ir dizaino institute, taip pat Lvivo nacionalinėje meno akademijoje menininkė nuolat dalyvauja parodose, simpoziumuose. Jos kūrinių įsigijo muziejai ir privatūs rinkėjai Ukrainoje, Čekijos Respublikoje, Italijoje, Lenkijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Belgijoje.

„Man įdomiausias pasąmonėje kylančių vaizdų, jausmų, išgyvenimų virtimo materialiu kūriniu procesas. Atlieku bandymus, derinu skirtingas medžiagas ir technologijas“, – sako M. Handyša.

Naujausius kūrinius menininkė rodė keramikos darbų parodoje „Zoo Zoom II“, surengtoje Kijyve 2023 m. Parodos tema – stabilumo simboliai mus supančioje gamtoje.

Šalyje vykstant karui, kai žmonės apimti skausmo, baimės ir psichologinio nuovargio, menininkai savo darbais siekė parodyti, kad gyvosios gamtos pasaulis niekur nedingo, liko artimas kiekvienam ir gali sustiprinti šiuo sunkiu metu, kaip svarbu išsaugoti, neleisti karui nuslopinti gebėjimo džiaugtis visomis gyvybės apraiškomis: paukščių, gyvūnų, žuvų pasauliu.