Vilniaus mieste pastarąjį dešimtmetį stebimas spartus gyventojų kraustymasis iš sovietiniu laikotarpiu statytų miegamųjų mikrorajonų, Tai rodo Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) išnagrinėti gyventojų migracijos tarp atskirų miestų rajonų duomenys.
Vilniuje 2011–2021 m. pastebima aktyvi gyventojų vidinė migracija. Vyksta gyventojų persikėlimas į centrinę miesto dalį, čia gyventojų skaičius išaugo 11 tūkst. Vis dėlto, sovietmečiu statytuose mikrorajonuose gyventojų sumažėjo net apie 31 tūkst.
SSVA vertimu, didžiausią susirūpinimą kelia gyventojų migracijos į sostinės priemiestį mastas – ten gyventojų skaičius per 10 metų išaugo net 52 tūkst.
„Tai labai spartus augimas, lemiantis didesnius transporto srautus ir kuriantis visų rūšių infrastruktūros plėtros poreikį. Kadangi gyventojų tankis priemiestyje išlieka mažas, ten kuriamos infrastruktūros plėtros kaštai yra labai dideli, o juos padengia mieste likę gyventojai“, – teigia SSVA Urbanistikos padalinio vadovas Mindaugas Pakalnis.
Padėtis Kaune kitokia – centras netapo patrauklus gyventi ir gyventojų migracijos į jį beveik nesimato.
Kaune labiausiai pastebimas gyventojų kėlimasis iš sovietiniu laikotarpiu statytų daugiabučių ir senųjų aplink centrą esančių mikrorajonų, kurie prarado apie 23 tūkst. gyventojų, į periferiją, paaugusią apie 19 tūkst. gyventojų.
„Maloniai nustebino Klaipėda, kurios centras, paaugęs apie 2 tūkst. gyventojų, rodo akivaizdžius atsigavimo ženklus. Klaipėdoje, žinoma, taip pat fiksuojamos gyventojų bėgimo iš sovietinių laikų statytų mikrorajonų, praradusių apie 15 tūkst. gyventojų, bei augančių priemiesčių, kurie padidėjo apie 11 tūkst. gyventojų, tendencijos“, – vertina SSVA Urbanistikos padalinio vadovas.
Duomenys paimti iš 2011 m. ir 2021 m. gyventojų surašymų, kurie pateikia daug žinių apie paskutinio dešimtmečio urbanizacijos vyksmus.
