Antradienis, 17 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai

www.alkas.lt
2024-04-03 06:00:00
65
PERŽIŪROS
0
Dirbantys pensininkai | sodra.lt nuotr.

Dirbantys pensininkai | sodra.lt nuotr.

Amžius, kuomet Lietuvos piliečiai gali išeiti į senatvės pensiją, šiemet pasiekė 64 metus ir 8 mėnesius vyrams bei 64 metus ir 4 mėnesius moterims.
 
Abiejų lyčių pensijos amžius susilygins 2026 metais, kai pasieks 65 metus ir daugiau nebeaugs. Tačiau tyrimų rezultatai rodo, kad sulaukusiems 50 metų darbo paieška, nepaisant sukauptos patirties, yra itin sudėtinga – susiduriama su diskriminacija dėl amžiaus.

Senstanti darbo rinka

 
Dėl kelis dešimtmečius vyravusios stiprios jaunų žmonių emigracijos tendencijos ir mažo gimstamumo Lietuvos visuomenė yra viena iš greičiausiai senėjančių Europoje.
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vertinimu, 2022 m. vienam 65 m. sulaukusiam asmeniui teko trys 15–64 m. žmonės, o 2040 m. santykis pasikeis iki dviejų darbingo amžiaus asmenų vienam pensininkui.
 
Lygių teisių kontrolieriaus ataskaitoje nurodoma, kad penktadalis 50–59 metų amžiaus asmenų susiduria su diskriminacija dėl amžiaus darbo vietoje ar ieškodami darbo.
 
„Matydami, kad ateityje vyresnio amžiaus žmonių darbo rinkoje bus vis daugiau, siekiame išnaikinti šią diskriminacijos rūšį darbo rinkoje. Renkamės garsiai kalbėti apie tai, burti darbdavius, kuriems lygybė yra vertybė.
 
BTA draudime dirbančių asmenų amžiaus spektras – nuo 20 iki daugiau nei 70 metų, net ketvirtis darbuotojų iš mūsų 500 žmonių kolektyvo jau yra atšventę penkiasdešimtmetį“, – sako Jevgenija Krikščiūnė, BTA draudimo Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė.
 
Jos teigimu, socialiai atsakingas sprendimas žmones vertinti tik pagal jų gebėjimus, patirtis ir motyvaciją, bet ne pagal amžių, yra naudingas ir verslo požiūriu.
 
„Stereotipai, kad vyresni asmenys yra nebeimlūs naujovėms, yra pasenę ir klaidingi. Kol kai kurios įmonės vengia samdyti vyresnius kandidatus, BTA kolektyvą stiprina itin patyrusiais, noriai patirtimi su kolegomis besidalinančiais ir naujoms patirtims atvirais darbuotojais“, – sako žmogiškųjų išteklių žinovė.
 

Priverstinis valstybių sprendimas

 
Ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei valstybės suka galvą: ką daryti, kad pensijos neišgraužtų skylės valstybės biudžete? Įprastinis šios problemos sprendimas – senatvės pensijos amžiaus vėlinimas, kurio ėmėsi beveik visos pasaulio šalys.
 
„Nuo 2012 m. pradėjus didinti šią ribą, vadovaujamasi faktu, kad Lietuvos visuomenė sensta ir tai kelia iššūkių pensijų sistemai“, – oficialią senatvės pensijos amžiaus vėlinimo priežastį pateikia SADM.
 
Vertinant skirtingų šalių senatvės pensijos amžių, ekonomiškai stipriausiose pasaulio valstybėse pensijos amžiaus sulaukiama vėliausiai.
 
Štai, pavyzdžiui, Danijoje dabar senatvinės pensijos amžius yra 67 metai, tačiau numatoma, kad 2030 m. jis pasieks 68 metus. Toks pats pensijos amžius yra Norvegijoje, Graikijoje, Italijoje, Islandijoje, Nyderlanduose.
 
Ankstyvu pensijos amžiumi išsiskiria tokios pasaulio valstybės, kaip Indonezija (58 m.), Bangladešas (59 m.), Uzbekistanas, Mongolija, Malaizija, Indija, Kinija (visose – 60 m.).
 
Senatvės pensijos amžius Lietuvoje šiuo metu yra artimas ES vidurkiui (64,85 m.). Mūsų šalyje sveiko gyvenimo trukmė sulaukusiems 65 metų – apie 6 metus.
 
Tačiau žvelgiant iš valstybės – pensijos mokėtojo perspektyvos – svarbu ne tai, kiek laiko į pensiją išėjęs žmogus galės džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu, o bendra jo likusio gyvenimo trukmė.
 
„Pensijų sistemai vienas svarbiausių rodiklių yra 65-erių ir daugiau metų sukakusių asmenų vidutinė gyvenimo trukmė, nes būtent tai, kiek vidutiniškai gyvena tam tikrą amžiaus ribą pasiekę žmonės, yra svarbu, kai kalbame apie pensijų sistemą.
 
Pensijos mokamos ir sveikiems, ir negalintiems džiaugtis gera sveikata žmonėms. Remiantis oficialiosios statistikos duomenis, 2022 m. vyrų ir moterų, sukakusių 65-erius metus, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 16,86 metų.
 
Tai reiškia, kad vidutiniškai dar tiek turi būti mokamos ir pensijos. Žinoma, yra ir trumpiau, ir ilgiau gyvenančių žmonių, tačiau čia kalbame apie statistinį vidurkį, kuriuo vadovaujamasi kalbant apie pensinio amžiaus ribą“, – praneša SADM.
 

Reikia platesnių pokyčių

 
Anot J. Krikščiūnės, vėlinamas senatvinės pensijos amžius yra priežastis darbdaviams pergalvoti savo samdos strategijas, nes vyresni žmonės į kolektyvą ateina ne tik su didele patirtimi, bet ir su išskirtine motyvacija bei verte viso kolektyvo stiprinimui.
 
„Pastebiu, kad vyresni darbuotojai kolektyvą tik pagyvina. Jie jaunesniuosius lenkia įmonės vidinėse žingsnių varžytuvėsee, motyvuoja jaunimą, išsiskiria teihiamu požiūriu ir linksmumu. Dažnai būtent vyresnieji darbuotojai tampa geros nuotaikos ambasadoriais“, – sako J. Krikščiūnė.
 
Stiprų norą dirbti išreiškia ir patys pensininkai. Tačiau jie negali nepastebėti ir ne visuomet pagrįsto darbdavių nusistatymo prieš amžių.
„Norėtume, kad darbdaviai mumis domėtųsi labiau.
 
Pats kažkada siunčiau savo CV pagal darbo pasiūlymą, kurį atitikau šimtu procentų. Mačiau, kad gyvenimo aprašymas per kelias dienas buvo peržiūrėtas net keliolika kartų, bet darbdavys net nesivargino susitikti.
 
Matyt, pasirinkto jaunesnį. Toks požiūris – jei žmogus vyresnis, tai jau tikriausiai sukriošęs senelis, nors pensininkai kartasi būna tokie guvūs, kad savo aktyvumu nesunkiai galėtų jaunesnius aplenkti“, – asmenine patirtimi dalijosi Kęstutis Makarevičius, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas.
 
Jis pastebi, kad, pavyzdžiui, visuomeninio maitinimo sferoje darbdaviai turi savotišką, ydingą įsivaizdavimą. „Jiems atrodo, kad aptarnauti klientus būtinai turėtų jauna, graži mergaitė. Kompetencijos ir gebėjimai, serviravimo taisyklių žinojimas – nebūtini.
 
Štai užsienyje dažnai susiduriu, kad staliukus aptarnauja solidaus amžiaus žmonės, jie geba rasti bendrą kalbą ir su jaunimu, ir su pensininkais.
 
Jaunas padavėjas, su mažomis išimtimis, užmegs pokalbį tik su bendraamžiais“, – teigia asociacijos vadovas.
 
K. Makarevičius mano, kad darbo rinkos požiūrį į vyresnius žmones galėtų proaktyviai gerinti ir valstybė – pavyzdžiui, siūlydama darbdaviams mokestines lengvatas už vyresnių žmonių priėmimą.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvoje dirba trečdalis jaunimo: darbdaviai jau laukia sugrįžtančių studentų
  2. LVK: neįgalieji be darbo, darbdaviai be darbuotojų
  3. Įgūdžiai 2022-aisiais: ko ieškos darbdaviai ir ko trūksta darbuotojams
  4. Didesnės pensijos pasieks jau šį mėnęsį
  5. Padidintos pensijos jau pasiekia gavėjus
  6. Nuo vasaros pradžios – didesnės pensijos ir socialinės išmokos
  7. Vyriausybė pritarė: nuo metų vidurio didesnės pensijos
  8. Nuo liepos daliai asmenų didės šalpos pensijos
  9. Sėkmę kuria ilgamečiai darbuotojai
  10. Iš kokios pensijos gyvens tie, kurie dar neinvestuoja?
  11. Pensijos sulaukia beveik visi, bet kas ketvirtas lietuvis nenori tuo patikėti
  12. Trečdalis lietuvių 2022 m. žada keisti darbą
  13. Seime kelią skinasi Vyriausybės pasiūlyta pensijų reforma
  14. Ministerija diegia priemones skurdui mažinti
  15. Keisis Užimtumo tarnybos paslaugos darbdaviams ir ieškantiems darbo

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • +++ apie S. Poderis. Kas sukrovė akmenis ten, kur ieškota Vytauto Didžiojo?
  • Mikas apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Klaipėdoje atgims dingusių bažnyčių istorija: parodoje – iki šiol nežinomi brėžiniai
  • Lapkričio 17-osios horoskopas: kai įspūdžiai užgožia esmę
  • J. Vaiškūnas. Kas bijo tautos žodžio apie šeimą?
  • Lietuvoje prasidėjo neterminuotas mokytojų streikas: reikalaujama tesėti pažadus

Kiti Straipsniai

Istorinis Klaipėdos bažnyčios ir vandens telkinio vaizdas iš parodos plakato

Klaipėdoje atgims dingusių bažnyčių istorija: parodoje – iki šiol nežinomi brėžiniai

2026 11 17
Lapkričio 17-osios horoskopas: įvairaus amžiaus žmonės skirtingai reaguoja į įvykį miesto gatvėje

Lapkričio 17-osios horoskopas: kai įspūdžiai užgožia esmę

2026 11 16
Laidos „Brydės – Lietuvos dvarai“ autorė Danguolė Bunikienė su senuoju leidiniu rankose

Barono Renne kodas: miesto tapatybės paieškos

2026 11 16
legacy.pitchengine.com nuotr.

Vienas dalykas, kurį prieš šaltąjį metą turėtų patikrinti vairuotojai

2026 11 16
Rūšių turtingo briedgauryno pieva su „Natura 2000“ ženklu

Briedgaurynai – kuklios pievos, kuriose slypi reti Lietuvos gamtos turtai

2026 11 16
Tautodailininkė Violeta Jasinevičienė ir jos veltos kepurės parodos „Laiko pėdsakais“ plakate.

Upytėje – senųjų lietuviškų veltinių paroda „Laiko pėdsakais“

2026 11 16
Dokumentinio filmo „Pasmerktųjų kariuomenė“ peržiūros Kaune plakatas su istoriniu žemėlapiu ir Lietuvos karių nuotrauka

Kaune rodys filmą „Pasmerktųjų kariuomenė“ apie tragiškas Sedos kautynes

2026 11 16
Atverstas žodynas ir rašymo priemonės ant medinio stalo.

Metų žodžio rinkimai: kokie žodžiai gali tapti 2026-ųjų Lietuvos ženklais?

2026 11 16
Trečiojo „RESILIENT TREES“ naujienlaiškio viršelis su projekto dalyviais prie seno ąžuolo

Sengirių ir medžių senolių apsaugai – naujas tarptautinis leidinys

2026 11 16
Meninė mecenatystės apdovanojimo iliustracija – aukso spalvos medalis žalio aksomo dėžutėje

Sapiegų rūmuose pagerbti Lietuvos mecenatai: kas ir už kokią paramą pelnė garbingus vardus?

2026 11 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • Rimgaudas apie Kaune atkurtas prieš 400 metų išnykęs tauras – vienas įspūdingiausių Europos žvėrių
  • +++ apie S. Poderis. Kas sukrovė akmenis ten, kur ieškota Vytauto Didžiojo?
  • Mikas apie Matematika gali padėti numatyti Lietuvos pensijų sistemos ateitį
  • Kažin apie Priešiškų valstybių dėmesys spalį buvo nukreiptas į saugumo politiką ir istorines temas
Kitas straipsnis
Muziejininkai kviečiami teikti paraiškas dalyvauti Baltijos muzeologijos mokykloje | Saarema Museum nuotr.

Muziejininkai kviečiami teikti paraiškas dalyvauti Baltijos muzeologijos mokykloje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai