Šį savaitgalį buvo verbų sekmadienis. Neatsiejamas jo paprotys – verbų šakelių šventinimas. Tikima, kad visžalio augalo šakelė turi daug gyvybinės energijos, skatinančios gamtos ir žmonijos atgimimą. Tikėta, kad jei būsi paliestas verbos, vadinasi, visus metus būsi sveikas ir tave lydės sėkmė.
Tradiciška aukštaitiška verba rišama iš kadagio ir gluosnio šakelių, surišta raudonu siūlu. Verba lietuviui svarbi visus metus – laikoma namuose ir naudojama kaip apsauga: nuo ligų, nuo gaisro, nuo perkūno, nuo visų negandų.
Žmonės laikydavo jas ištisus metus ir tik artėjant kitam Verbų sekmadieniui buvo galima ją sudeginti.
Vaikai jau išvakarėse išsitraukę kadagio šaką, stengėsi kuo anksčiausiai dar miegančius suaugusiuosius nuplakti – „nuverbyti“. Plakdami sakydavo: „ne aš plaku, verba plaka! Ar žadi margutį?“.
Pasitinkant pavasarį, Aukštaitijos nacionalinio parko Gamtos mokykloje kartu su Vidiškių gimnazistais buvo rišama įspūdingo dydžio verba. Kalbėtasi apie verbų rišimo Lietuvoje papročius, prasmę, apie regionų tradicines verbas.
Ir nors Aukštaitijos kraštui būdinga paprasta ir kukli verba, bet norėjosi įspūdingesnio rezultato, tad iš sausų žolynų buvo rišama 2,5 metro verba. Draugiška gamtai verba papuoš Gamtos mokyklą ir visiems primins Prisikėlimo šventę.
Parengta pagal Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos pranešimą
