Strateginės aplinkybės

JAV atstovų rūmų pirmininkas Maikas Džonsonas pareiškė, jog Jungtinės Valstijos nebedels su parama. Kongresas turi patvirtinti biudžetą šiandien ir tikimasi, jog tai pavyks padaryti. Tai būtų didžiulė Kijevo pergalė. Tiesa po biudžeto patvirtinimo bus dviejų savaičių pertrauka ir pagalbos Ukrainai svarstymas vyks jau balandžio 8 d.

Tačiau Maskva neriasi iš kailio, kad to nebūtų. Būtent dėl to buvo įvykdyta masinė raketų ataka prieš Kijevą netrukus po JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Džeiko Salivano vizito. Jos metu Kijeve dar viešėjo NATO delegacija, vadovaujama karinio komiteto vadovo Robo Bauerio.

Admirolas leitenantas, kuriam teko slėptis nuo raketų ir leistis į rūsį, susižavėjo naktiniais nuotykiais ir Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, kurios numušė visas rusų raketas.

Bet NATO atstovas Rusijai nepagrasino, net nepareiškė pasipiktinimo. Kodėl? Gal dėl to, kad stovėjo ne ant NATO žemės centimetro… Tuo tarpu JAV spauda tik ir aptarinėja Kijevo apšaudymo „košmarą“, nors miestas apsigynė nuo Rusijos atakos.

Kremlius nori įbauginti Vakarų lyderius, kad pastarieji nebevažinėtų į Ukrainos sostinę, ją pamirštų, galvotų tik apie vidaus problemas ir gynybą nuo tariamo Rusijos puolimo.

Kremliaus trubadūrai tiražuoja iš Briuselio sklindančius pranešimus, jog Rusijos ginkluotosios pajėgos šią vasarą kare pasieks esminį persilaužimą. Rusijos teroro ir karo ministras Sergejus Šoigu apsimelavo, kad Ukrainos kariuomenė per specialiąją karinę operaciją neteko daugiau kaip 444 000 žmonių.

Tai yra ne kas kita, o jungtinė Rusijos ir jos rėmėjų psichologinė bauginimo ir Vakarų skaldymo operacija.

Su jūsų ir mūsų pagalba, panašu, kad ji žlunga. Vakarų visuomenės pagaliau ima suvokti, jog Putinas blefuoja, o Rusija, lyginant su Vakarais, yra silpna ir pažeidžiama Nauju Vakarų lyderiu tampa Emanuelis Makronas, kurį žiniasklaida jau įvardino, kaip balandį, netikėtai virtųsi vanagu. Naujasis „Rocky Bilboa“.

Socialiniuose tinkluose Makronas išplatino savo fotografijas, kuriose daužo bokso kriaušę, o stambiu planu matosi galingi Prancūzijos prezidento bicepsai. Visa ši vizualizacija pasirodė po E. Makrono pareiškimo, jog „jei paliksime Ukrainą ramybėje, jei leisime Ukrainai pralaimėti šį karą, tuomet tikrai Rusija kels grėsmę Moldovai, Rumunijai ir Lenkijai“.

Tuo pačiu Paryžius pasiuntė žinią Maskvai, kad Prancūzijos prezidentas „yra toks pat prancūzas kaip ir visi kiti… yra puikios fizinės formos, ir kad jis nori kovoti“.

Tai akivaizdus pirštinės tėškimas į nusenusio kagėbisto Putino, mėgusio puikuotis savo nuogu kūneliu, snukį. Žavus, raumeningas Emanuelis prieš brežnevinę nukaršusią Putino lėlę. Galbūt, iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo, kaip pigus triukas, tačiau jis yra labai svarbus emocionaliai ir psichologiškai.

Suvargęs, susenęs Putinas su gauja patvorio banditėlių – prieš treniruotus, gerai parengtus prancūzus. Emocinė minios pergalė, be abejo, Paryžiaus pusėje.

Šie E. Makrono ėjimai nuteikia labai pozityviai, nors mes skubių veiksmų iš Paryžiaus nesitikime. Europą karui reikia paruošti. Netikintis pergale – lauke ne karys. Juk mes kartu su jums nuo pat pirmųjų plataus masto karo dienų sakėme, jog Rusiją sutriuškinti galima greitai, reikia tuo tik patikėti.

Pergalė – Vakarų lyderių galvose. Prisiminkime, kaip karo pradžioje virpėjo Olafas Šolcas, o Vokietija neleido net gabenti karinių krovinių per savo teritoriją. Tuo tarpu dabar, kiek pasispardęs, panašu, kad kancleris sutiks perduoti „Taurus” raketas Ukrainai.

Šios permainos įvyko kaip tik po Makrono pareiškimo, jog karas nuo Prancūzijos vyksta tik už 1500 kilometrų, o rytoj priešas per Vokietiją gali žygiuoti Paryžiaus kryptimi.

Reikšmingi postūmiai

Naktį, tęsdama ukrainiečių genocidą, fašistinė Rusija surengė kombinuotą dronų ir raketų ataką į šalies energetinius objektus. Ataka pradėta bepiločiais orlaiviais, o ryte ėmė skrieti raketos. Sprogimai aidėjo Charkove, Dniepro, Sumų, Chmelnickio, Lvovo ir kituose miestuose. Charkove buvo daugiau kaip 15 sprogimų, miestas liko be šviesos.

Driskiai smogė ir Krivoj Rogo energetiniams objektams, mieste įvesti elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikai. Ant elektros energijos nutraukimo ribos atsidūrė Zaporožės atominė elektrinė, nes po atakų buvo atjungta elektros linija, jungianti AE su Ukrainos energetikos sistema.

Dėl atakos nukentėjo ir Lvovo miestas, okupantams pataikius į kritinės infrastruktūros objektus.

Tai didžiausia ataka pastarųjų metų bėgyje, kurios tikslas labai aiškus – ne sutrikdyti, o sukelti didelio masto energijos tiekimo sutrikimus.

Ukrainai reikia ne pezalų, bet oro gynybos sistemų. Ir ginklų. Daug ginklų.

Trumpai

ES delegacijos Ukrainoje pirmininko pavaduotojas Remi Diuflo (Rémi Duflot) pareiškė, jog Ukraina turi atitikti demokratijos kriterijus, kad įstotų į Europos Sąjungą. Esą nesvarbu, kad šalyje vyksta karas, europinės vertybės vis tiek turi būti diegiamos.

Taip pat esą labai svarbus viešumas, mažumų teisių apsauga, nuomonių pliuralizmas ir valdžios institucijų stabilumas.

Mes siūlome pastarajam žmogaus teisių žinovui nuvykti į fronto liniją ir paskaityti šią paskaitą-pasaką apie žmogaus teises, sužvėrėjusiems okupantams, kuomet jie pjausto belaisvių galvas. Politikas taip pat galėtų parodyti pavyzdį, kaip užtikrinti valdžios institucijų stabilumą, kuomet jos apšaudomos raketomis ir atakuojamos dronais.

Pranešama, jog ES lyderiai ragins nutraukti ugnį Gazos ruože. Šią Europos poziciją pabrėžė ES užsienio politikos vadovas Džozefas Borelis.

Europos šalys prašys konfliktuojančių pusių paleisti įkaitus ir suteikti humanitarinę pagalbą Gazos ruožo gyventojams.

Vyriausiasis JAV karinis vadas Indijos ir Ramiojo vandenyno regione Džonas Akvilinas pareiškė, kad Pekinas iki 2027 m. ketina pasirengti įsiveržimui į Taivaną. Pastaraisiais metais Kinijos gynybos biudžetas padidėjo daugiau kaip 16 % – nuo 192 mlrd. iki 223,5 mlrd. dolerių.

Per keletą metų, kinai pagamino daugiau kaip 400 pažangių naikintuvų, daugiau kaip 20 didelių karo laivų, dvigubai padidino balistinių ir sparnuotųjų raketų atsargas.

Lietuvoje

Nuomonių pliuralizmas – pliurpalizmas.

Vieni už, kiti prieš. Norėta KAM ministrą pakeisti staigiai, išėjo atvirkščiai – skandalingai, nežinia kaip. Kiekvienas plikbajoris rėkia „veto”, reikšdamas savo svarbą, klyksmu suteikdamas sau pačiam reikšmingumą, tikėdamasis, kad taip bus labiau girdimas.

Šiame kvaksinčių personažų chaose tikriausiai jau ne tiek svarbu, kas pakeis Krašto apsaugos ministrą, kiek svarbu, kad tai būtų padaryta kuo greičiau.

Nes debesys už mūsų mažos karalystės sienų tvenkiasi ir jie nėra gražūs. Panašūs dalykai dėjosi ir Suomijoje prieš Žiemos karą, kuomet politikai netikėjo generolu Karlu Gustavu Emiliu Manerheimu, jo neklausė, atvirai sukiojo pirštą prie smilkinio, o kai į šalį įsiveržė driskiai, puolė ant kelių, prašė gelbėti jų gyvybes ir dėl to atidavė paskutinį švarką.

Nuomonių pliurpalizmas ir tuščias seilių taškymas į lubas baigėsi akimirksniu atsimušęs kruviną karo realybę.

Dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai ir visiems jums už palaikymą bei supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.