Trečiadienis, 12 lapkričio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

J. Lozoraitis. Rimas Tuminas – nepaliaujanti Šventė

www.alkas.lt
2024-03-20 20:40:59
0
Rimas Tuminas | vakhtangov.ru nuotr.

Rimas Tuminas | vakhtangov.ru nuotr.

       

Julijus Lozoraitis

Kalba pasakyta Rimo Tumino laidotuvėse Vilniuje Antakalnio kapinėse 2024 03 20 d.

Prašyčiau keleto minučių Jūsų dėmesio. Čia dabar stoviu ir kreipiuosi į jus tik todėl, kad mane įgaliojo tai padaryti pats Rimas Tuminas.

Tai įvyko iškart po Regimanto Adomaičio laidotuvių, ir tuomet Rimas Tuminas prie liudininkų paprašė manęs, kai ateis laikas, kad tarčiau keletą žodžių prie jo kapo per jo laidotuves. Taigi aš dabar vykdau jo valią.

Pastaruosius porą metų gerbiamos Ingos ir gerbiamos Gabrielės dėka man teko nemažai bendrauti su Rimu Tuminu ir kaip kritikui, ir kaip žurnalistui. To bendravimo rezultatai buvo gana vaisingi. Patyriau dėl to didelį džiaugsmą, ačiū jums. Ir šiaip mes 45 metus buvome pažįstami su Tuminu, mus siejo ta pati teatrinė mokykla.

Taigi jaučiu tam tikrą teisę čia kalbėti. Kalbėsiu trumpai, dalykiškai, ir tik nuo savęs. Tai užtruks penketą minučių.

Visų pirma manau, kad šiandieną mes laidojame visų mūsų tėvą.

Teatleidžia man šią metaforą Rimo Tumino šeima, bet juk visi žino, kad Rimo Tumino sukurtas Vilniaus Mažasis teatras buvo jo šeima. Bet Rimo Tumino „tėviškumas“ driekiasi žymiai plačiau už Mažojo teatro ribų.

Kur jis bedirbtų, kur jis statytų spektaklius – ar Lietuvoje, ar Islandijoje ar kitur – visur jį vadindavo – „mūsų tėve. Mūsų teatriškasis tėve“.

Kaip kadaise Dalios Tamulevičiūtės motiniškumo instinktas pagimdė Jaunimo teatro stebuklą, taip Rimo Tumino „tėviškumas“ pakeitė į gera visą mūsų teatrinį, visą mūsų kultūrinį landšaftą, sukūrė teatro stebuklą – Vilniaus mažąjį teatrą.

Kaip žinoma, tėvų nepasirinksi, jie yra tokie, kokie yra. Tad prasminga kalbėti tik apie jų darbus.

Rimas Tuminas yra vienintelis mūsų teatro istorijoje žmogus, kuris sukūrė du teatrus – Vilniaus Mažąjį ir Lietuvos Nacionalinį.

Kur jis bekeliautų, kur jis bedirbtų, Suomijoje, Škotijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Islandijoje, Sovremeniko ir Vachtangovo teatruose, Graikijoje, Kinijoje, Izraelyje Italijoje – jis visur kurdavo savo „mažąjį teatrą“ , kaskart nuo nulio. Ir tuo šlovindavo Lietuvą.

Rimas Tuminas buvo didis Lietuvos patriotas. Jo vadovaujamas Mažasis teatras per Atgimimą vienas pirmųjų Lietuvoje iškėlė tautinę trispalvę vėliavą.

Per savo darbą sovietmečiu Tuminas nepastatė ne vieno oficiozinio spektaklio. Jo pirmas Mažojo teatro spektaklis „Čia nebus mirties“ deklaravo atvirai rezistencinį, anti-totalitarinį turinį. Jo patriotinis patosas buvo ryškus, jo meninė drąsa buvo beribė.

Jis niekada neplaukė pasroviui, jis visuomet yrėsi tik prieš srovę. Jis kūrė iki paskutinio atodūsio. Jo gyvenimas buvo kūrybinis žygdarbis.

Prieš du metus čia, Vilniuje, susitiko du pasaulio teatro lyderiai, Rimas Tuminas ir režisierius Dmitrijus Krymovas. Abu praradę savo teatrus, abu ujami savo šalyse, abu priversti blaškytis svetur.

Krymovas po to man pasakė, kad Rimas Tuminas nepanašus į lietuvį, kad jis greičiau panašus į italą – išdidus, fantastiškai gražus, artistiškas, impozantiškas, tiesia nugara, aukštai iškelta galva su skrybėle, skambiu balsu ir plačiais mostais.

Manau, kad mano bičiulis Krymovas klydo. Taip, Rimas Tuminas visa savo esybe paneigė tą ydingą lietuvio stereotipą – visuomet paniurusį, rymojantį, rypuojantį, nuolat verkšlenantį, suirzusį, prie visko besikabinėjantį ir viskuo nepatenkintą.

Rimas Tuminas savo esybe ir savo menu pateikė pasauliui tikrą lietuvio pavyzdį – begaliniai vitališko, linksmo, išradingo, aistringo, KULTŪRINGO, nepaliaujančio kovotojo, fontanuojančio kūrėjo, kuriančio ir nešančio šventę, šventišką gyvenimo pojūtį visiems – ir aktoriams, ir žiūrovams.

Šventė – štai ką kūrė Rimas Tuminas visą gyvenimą, ir už ką mes jam begaliniai esame dėkingi.

Rimas Tuminas išėjo dabar, neteisingais laikais, kai pasaulį valdo ir žmones uja ir žudo niekingi liliputai, o tikri gigantai yra nustumti į šoną, priversti palikti savo namus, savo šalis, savo teatrus, mirti už savo šalies ribų.

Bet neužilgo viskas vėl atsistos nuo galvos ant kojų. Mūsų pasaulis vėl taps ne liliputų, o gigantų pasauliu. Vilniaus Mažasis teatras neišvengiamai taps Rimo Tumino mažuoju teatru.

Iškils paminklas Rimui Tuminui, atsiras Rimo Tumino gatvė, Rimo Tumino aikštė ar skveras, ir t. t.

Rimo Tumino vardas jau dabar skamba ir toliau aidės, kaip lietuvių tautos pasididžiavimas. Taip tikrai bus. Ir mūsų gyvenimą vėl ir vėl puoš nepaliaujanti šventė, kurios vardas – Rimas Tuminas.

Nes Rimas Tuminas – tai yra šventė, kuri amžinai su mumis.

Dėkoju už dėmesį.

Autorius yra kultūros žurnalistas, teatro apžvalgininkas ir kritikas

Režisierius Rimas Tuminas | D. Matvejevo nuotr.
Režisierius Rimas Tuminas | D. Matvejevo nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mirė legendinis režisierius Rimas Tuminas
  2. A. Bajor. Į Dausas iškeliavo prigimtinio tikėjimo žynys Algirdas Unikauskas
  3. V. Valiušaitis. Atsisveikinant su Mykolu Drunga
  4. O. Voverienė. Mirė rašytoja politinė kalinė Anastazija Kanoverskytė-Sučylienė
  5. A. Razbadauskas, J. Ivanauskas, A. Kirkutis. Šviesios atminties filosofo Vaclovo Bagdonavičiaus atminimui
  6. D. Tarailienė. Garsių partizanų sesers, ryšininkės Marytės Bulotaitės šviesiam atminimui
  7.  J. Survilaitė. Liūdnos žinios iš baltistikos pasaulio
  8. A. Bajor. Mus palieka senieji Žemaitijos žyniai (video)
  9. Z. Vaišvila. Gimęs Vasario 16-ąją
  10. Netekome garsios sodų rišėjos Janinos Pavliukevičienės
  11. Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius
  12. Mirė religijos ir mitologijos tyrinėtojas, rašytojas Mindaugas Peleckis
  13. Netekome vienos iš garsiausių archeologių Rimutės Jablonskytės-Rimantienės
  14. Netekome baltų proistorės tyrėjos Jūratės Statkutės de Rosales
  15. Putinas atsikratė opozicionieriaus Aleksejaus Navalno

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kaune skambės studentų chorų šventė
Kultūra

Kaune skambės studentų chorų šventė: nuo Čiurlionio iki lietuviško roko

2025 11 12
Knygos pristatymo varžytuvės
Kultūra

Knygos pristatymo varžytuvės įpusėjo: liko mažiau nei mėnuo dalyvauti

2025 11 12
Sovietiniai paminklai
Lietuvoje

Signataras E. Gentvilas: Perduoti desovietizacijos funkciją savivaldybėms – nevalstybiška

2025 11 11
Andrius Tapinas prieš Artūrą Orlauską
Žiniasklaida

Teismo išpuolis prieš žiniasklaidos laisvę?

2025 11 11
Degalinė
Lietuvoje

A. Zuokas ragina grąžinti saugiklius degalinių ir servisų plėtrai

2025 11 11
Mikrofonas
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: LRT vykdyti pirkimai – vienas esminių iššūkių

2025 11 11
Santaros klinikos
Lietuvoje

Išeinant dar 3 gydytojams, Santaros klinikos pateikia paaiškinimus

2025 11 11
Sveikata
Lietuvoje

Seimas linkęs pritarti priemokų atsisakymui už sveikatos paslaugas

2025 11 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Taigi apie V. Budnikas. Dviveidė valstybė: gelbsti raginančius kitus šaudyti ir teisia už meilę Tėvynei
  • LosAngeles apie Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija paskirta muziejininkams Arūnui ir Vidai Sniečkams
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Medalinskas. Apie Ukrainos tragediją: dvi Ukrainos pusės
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Medalinskas. Apie Ukrainos tragediją: dvi Ukrainos pusės

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Guogis. A. Rakšnys. Europos saugumo didinimas ir gerovės valstybės svarba
  • V. Budnikas. Dviveidė valstybė: gelbsti raginančius kitus šaudyti ir teisia už meilę Tėvynei
  • Kaune skambės studentų chorų šventė: nuo Čiurlionio iki lietuviško roko
  • Knygos pristatymo varžytuvės įpusėjo: liko mažiau nei mėnuo dalyvauti

Kiti Straipsniai

Alina Laučiuvienė

V. Budnikas. Dviveidė valstybė: gelbsti raginančius kitus šaudyti ir teisia už meilę Tėvynei

2025 11 12
Alvydas Medalinskas

A. Medalinskas. Apie Ukrainos tragediją: dvi Ukrainos pusės

2025 11 12
Andrius Tapinas prieš Artūrą Orlauską

Teismo išpuolis prieš žiniasklaidos laisvę?

2025 11 11
Futbolo rungtynės Lietuva-Izraelis

Lietuva – Izraelis – rungtynės be žiūrovų: saugumas ar politinis spaudimas?

2025 11 11
Arūnas ir Vida Sniečkai

Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija paskirta muziejininkams Arūnui ir Vidai Sniečkams

2025 11 11
R. Armaitis. Rusijos proveržis į Pokrovską: Ukrainos gynybos iššūkiai

R. Armaitis. Karas – tai broliai, kurie grįžta namo…

2025 11 11
Arūnas Kumpis

A. Kumpis. Kaip ten su ta munduro garbe?

2025 11 10
Rimantas Jankūnas

R. Jankūnas. „Melagienas“ demaskuos tie patys jų kūrėjai?

2025 11 10
Ignas Vėgėlė

I. Vėgėlė. Siūlau nebedidinti gyventojų pajamų mokesčio

2025 11 10
Užsieniečių mokymas lietuvių kalbos

Siūloma nuo kitų metų užsieniečiams užtikrinti profesinį mokymą lietuvių kalba

2025 11 10

Skaitytojų nuomonės:

  • Taigi apie V. Budnikas. Dviveidė valstybė: gelbsti raginančius kitus šaudyti ir teisia už meilę Tėvynei
  • LosAngeles apie Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija paskirta muziejininkams Arūnui ir Vidai Sniečkams
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Medalinskas. Apie Ukrainos tragediją: dvi Ukrainos pusės
  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie A. Medalinskas. Apie Ukrainos tragediją: dvi Ukrainos pusės
  • Jonas Vaiškūnas apie Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija paskirta muziejininkams Arūnui ir Vidai Sniečkams
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Jono Basanavičaus gimtinė ir ąžuolynas | L. Skirpsto nuotr.

Basanavičiaus gimtinėje ąžuolynas ošia jau 35-erius metus: istoriją įprasmino dokumentinis filmas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai