Nesistebiu aš ir jūs jau nesistebit po eilinio kraupaus dabartinio popiežiaus pasisakymo Ukrainos tema. Jau girdėjome iš jo ir apie būtinybę siekti taikos neieškant kaltųjų, ir apie dėl šio karo kaltą NATO ekspanciją, ir kvietimus Rusijos jaunimui didžiuotis savo imperine praeitimi, ir apie didžią turtingą Rusijos kultūrą. Nieko keista, kad ir vėl Ukraina raginama (taigi spaudžiama, nes ragintojas be galo įtakingas) siekti taikos bet kokia kaina.
Tai yra baisu ir dar svarbiau, tai yra nekatalikiška. Šiandien mes įpratę matyti Bažnyčią tik jautrią, minkštą, atlaidžią, sukančią kitą žandą ir raginančią tą daryti kitus. Dažnai girdžiu iš to kylantį visiškai kreivą vaizdinį, kad katalikybė to ir moko, kad tai kone užprogramuota skersti vedamų avių religija.
Ne, Bažnyčia to nemoko. Bažnyčia skiria asmeninį ir viešąjį priešą, inimicus ir hostis. Tik patyrus asmeninę skriaudą galima sukti kitą žandą. Kai žala daroma tavo artimui ar tavo bendruomenei, tavo šaliai ir tautai, toks priešas yra viešasis, kenčia bendrasis gėris ir atsukti kitą skruostą yra nuodėmė prieš meilės artimui įstatymą.
Taip pat Bažnyčia visais laikais skyrė teisingą ir neteisingą karą, atitinkamai teisingą ir neteisingą taiką. Karas teisingas, kai ginamasi ar siekiama atitaisyti skriaudą (tikslios sąlygos išsamesnės). Okupacinis karas niekada nėra teisingas. Siektina tik teisinga taika.
Jeigu taika įtvirtina neteisybę ir sudaro dar geresnes sąlygas jai gilinti, tokios taikos Banžyčia palaikyti negali ir nepalaiko. O kad būtent taip yra Ukrainos karo atveju jums paaiškins bet kuris karybos ekspertas.
Šiandieninė serganti Bažnyčia nesugeba ir nebando to akcentuoti ir komunikuoti atskirai. Visiems patikti ir laikmečio prisitaikančiai Bažnyčiai tai nepatogu. Bet katalikybės šiandienos ligos yra atskira tema, plati ir sunki.
Dabar svarbu visgi žinoti, kad kvietimai Ukrainai kelti baltą vėliavą ir derėtis kyla iš asmeninių popiežiaus, kaip Pietų Amerikos išugdytos asmenybės įsitikinimų, o ne iš Bažnyčios mokymo.
Teologiškai kvailas, bet dabartinės situacijos absurdiškumui jau beveik tinkamas internete nuskambėjęs palyginimas: jeigu popiežius siūlo Ukrainai rasti drąsos kelti baltą vėliavą ir tartis dėl teritorijų atidavimo, nes Ukraina esą pralaimi, gal pats popiežius tuoj ras drąsos skambinti Liuciferiui ir tartis Bažnyčios kapitaliacijos sąlygų. Nes, akivaizdu, Pranciškaus vedama ir laikmečio dvasiai kur bepasisuksi pataikaujanti Bažnyčia seniai nebuvo taip arti pralaimėjimo.
Kokiu tik klausimu Bažnyčios nekintanti pozicija tapo toli vyraujančių laikmečio ideologijų, popiežius ieško, kaip tas pozicijas priartinti tiesos sąskaita.
Tad problemos daug platesnės ir gilesnės nei vien Kremliaus požiūrio į karą kartojimas Vatikane. Bet kas kurią problemos pusę matome. Juk bus ir tie, kurie kaip visada prisistatys teisindami, kad popiežius ne taip suprastas, išimtas iš konteksto, nesuprato klausimo ir t.t., žodžiu, (tarp eilučių) menko proto, nes nepajėgus suprasti kontekstų, kaip bus suvokti ir taigi ką iš tiesų reikš tarptautinei bendruomenei jo žodžiai.
Visi, kas nesivargina išteisinti to, kas savaime skandalinga, kas reikalauja teisinimo, „jaučiatės šventesni už popiežių“. Ne, ne šventesni, tiesiog sąžiningi.
Ukraina turi kovoti, o Vakarai jai padėti ne dėl to, kad karas yra gėris, o dėl to, kad jokios nuolaidos, taikos ir okupacijų pripažinimai taikos su Rusija niekada neatneš. Rusijai tai tik palengvinimas žengti toliau nešant okupacijas ir atkūrinėjant imperiją.
Sustabdyti ją gali tik jėga ir valia. Kaip tik jų dabar trūksta: Berlyne, Vašingtone, Vatikane. Tokie epochos simboliai. Trokšdami taikos, prieš tai kiekvienas turime linkėti nepralaimėti karo.
šitas jaunuolis kalba panašiai kaip GL… tai ne ateities politikas… nenoriu, kad tokie ateitų į valdžią…
tylėk aukele, pagadino (pagaidino) tave krikštonys
Būtent tokių ten ir pilna, jei nepastebėjote. Ir pas mus, ir kitur, ir visais laikais.
Jeigu autorius tikrai žino, kad Ukraina laimės, tai jis teisus. O gal bus tik aukos, aukos, aukos…? Tikra teisėja -istorija.
Geda tiems kurie remia .kara.nuo ju paramos žūsta vaikai žmones nekalti!o tie kurie moka už kara negalvoja apie savo ateiti kad gali apsisukti pries jos o ka tada darys.ngeriau melstis kad nebutu karu!amen🙏🙏🙏
O jeigu laimės Rusija.Tada aukos bus nebeprasmės . Ar Rusijai laimėjus aukų mažės. Ar komentatorius tiki jog taip bus ar nori jog taip būtų.
…popieeežius parodė tikrąjį krikščionybės pyp… Nenoriu koliotis, o “veidas” jau šiuo atveju netinka…
Ačiū, VYTAUTAI.
Laimingi už laisvę numirę
Gailestingumu ir atlaidumu yra pagrįsta visa Vakarų kultūra, pagaliau ir pati demokratija, laisvė gyvuoja grindžiama tais pačiais principais. Suprantama, kad Sinicos rytietiškam principui – dantys už dantį, toks bedantis Popiečiaus katalikiškumas ne prie širdies. Tai yra sena kaip pasaulis.
Manau , kad per daug didelis skiriamas dėmesys Va tik ano papai . Tokio amžiaus žmonės dažnai serga silpnaprotyste. Papa, tikriausiai, nelabai žemėlapy ir parodytų kur ta Ukraina ir nuo kokios rašistinės imperijos ginasi.
Kaip sakė “didysis tautų tėvas – stalinas” , paklaustas apie Va tik ano nepasitenkinimą cccp elgesiu. O kiek tas “rimskij papa” turi divizijų , kad kreipti į jį dėmesį.
O, Sinica tu statai save aukščiau popiežiaus, o esi tik valdančiųjų, ko gero, gerai apmokamas vergas.
Tokio amžiaus žmonės net pas notarą vertinami atsargiai, o mes klausom patriarcho kikiki”poetinių įžvagų”,ligoto senuko popiežiaus frazes interpretuojam .Jie jau Ten.kaip ant staktos pakibę lašai….
Pirmyn ,Sinica dėk galvelę už blak rok žemes…
Paskaičiau tik kelias eilutes, iki – Tai yra baisu ir dar svarbiau, tai yra nekatalikiška-…
Ką gi, šventesnis už popiežių… Šiaip, berods, ateistas. Taigi, ko tik nepadarai dėl politikos!
Ačiū, Gerb. V. Sinicai už tiesų taiklų žodį; už tiesos išlukštenimą.- tikras pavyzdys Lietuvos vyskupams (apmirusiems iš baimės?) !!!
Geriausi ir nuoširdžiausi Sveikinimai! Telaimina jus Dievas.
+++++