Lietuvos automobilių kelių direkcija oficialiai tampa „Via Lietuva“ bei pristato atnaujintą bendrovės 2024–2027 m. strateginį veiklos planą. Artimiausius trejus metus „Via Lietuva“ didžiausią dėmesį skirs šalies kelių infrastruktūros kokybės gerinimui ir saugumo užtikrinimui, tvaraus finansavimo modelio kūrimui bei vidinių procesų skaitmenizavimui.
„Praėjusiais metais Kelių direkcijoje prasidėjęs pertvarkų laikotarpis pereina į kitą etapą. Įmonės vardo keitimą, visų pirma, siejame su atnaujinta strategija. Siekiame, kad „Via Lietuva“ būtų šiuolaikiška, skaidriai ir efektyviai veikianti organizacija, kurianti ir užtikrinanti saugią ir tvarią infrastruktūrą visiems eismo dalyviams“, – sako „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Siekdama įgyvendinti savo esminius tikslus, „Via Lietuva“ atnaujintame trejų metų veiklos strateginiame plane išskyrė 5 strategines veiklos kryptis: tvaraus finansavimo modelio kūrimas, saugi ir patogi kelių infrastruktūrą, poveikį klimatui mažinanti veikla, skaitmenizuoti procesai bei inovacijų diegimas, toliau skaidrinant ir efektyvinant organizacijos veiklą.
Per artėjančius trejus metus bendrovė valstybinės reikšmės kelių tinklo plėtrai ir atnaujinimui yra suplanavusi didesnes nei 1,7 mlrd. investicijas. Vien per šiuo metus iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP), Europos Sąjungos skiriamos paramos ir karinio mobilumo lėšų valstybinės reikšmės keliams yra numatyta skirti daugiau nei 7 mln. eurų.
Šiuo metu bendrovės veiklos pagrindiniai finansavimo šaltiniai yra iš Valstybės biudžeto skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšos, Europos infrastruktūros tinklų priemonės (ang. Connecting Europe Facility, CEF) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos. Naujoje „Via Lietuva“ veiklos strategijoje numatyta bendrovės veikloje pritaikyti ir alternatyvius veiklos finansavimo modelius, sukurti ilgalaikius investicijų, kelių plėtros ir palaikymo planus.
Tarp svarbiausių trejų metų veiklos plane numatytų „Via Lietuva“ projektų – Europos Sąjungos kariniam ir civiliniam mobilumui reikšmingų ir tarptautiniams transporto koridoriams priklausančių kelių „Via Baltica“ ir A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda atnaujinimas, vieno intensyviausių magistralinių kelių šalyje Vilnius-Utena atnaujinimas, beveik 20 km siekiančios kelio Kaunas–Prienai–Alytus rekonstravimas bei dviračių ir pėsčiųjų tako, sutampančio su tarptautine dviračių „EuroVelo“ trasa, Smiltynė–Nida plėtra.
Lietuvos automobilių kelių direkcija 2023 sausio 2 d. iš valstybės įmonės buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę. Š. m. kovo 5 d. Registrų centras oficialiai patvirtino naują įmonės pavadinimą – „Via Lietuva“. Po šių pokyčių bendrovės juridinis statusas nesikeičia, įmonė ir toliau išlieka nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąraše, valstybinės reikšmės keliai lieka įtraukti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą bei nuosavybės teise ir toliau priklauso valstybei.
Šiuo metu bendrovė „Via Lietuva“ valdo kiek daugiau nei 21 tūkst. km valstybinės reikšmės kelių.
Tokia reorganizacija nieko gero nežada. Ta Via tuoj virs panašia į Ignitį ar kitokią alc. bendrovę, kuriose valstybinis turtas, priemonės bus persipynusios su privatininku ir kur privatininkas naudosis valstybės resursais. Tokiose įmonėse atsiranda apsukrių stepukonių, išauga aptarnavimo kainos, įsigali korupcija. Lietuvoj tuoj gali atsirasti mokamų kelių. Visa tai griaus valstybę. saujelė lobs.