Ekonomikos ir naujovių ministerija žada skaitmeninti lietuvių kalbą nuo tekstų iki garso: bus kuriamas garsynas ir 4 skirtingi tekstynai.
Šie sukurti ir laisvai prieinami duomenų rinkiniai leis kurti išskirtinius lietuvių kalba paremtus skaitmeninius gaminius.
„Lietuvių kalba yra išskirtinė ir viena seniausių pasaulyje: ji turi išskirtinį kalbos turinį, tarmes ir kultūrinį paveldą.
Gimtosios kalbos išsaugojimas ir platesnis vartojimas, ypač skaitmeninėje erdvėje, labai svarbus Lietuvai ir visai jos ekonomikai.
Todėl, spartindami su lietuvių kalba susijusį technologinį progresą, turime sukurti tam skirtus išteklius – garsyną ir tekstynus.
Jie sudarytų galimybę ateityje sukurti naujoviškus dirbtinio proto gaminius ir užtikrintų sklandų, taisyklingą ir įvairiapusį lietuvių kalbos vartojimą taikant technologinius sprendimus.
Tai leistų mums visiems dar plačiau vartoti lietuvių kalbą skaitmeninėje erdvėje“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Lietuvių kalbos ištekliams, kurie skirti dirbtinio proto sprendimams ir gaminiams, kurti Ekonomikos ir naujovių ministerija skelbia 5 kvietimus Lietuvos mokslo ir studijų įstaigoms.
Bendra kvietimų vertė siekia daugiau kaip 9 mln. eurų.
Pirmuoju kvietimu, kurio suma – 3,8 mln. eurų, bus kuriamas lietuvių kalbos garsynas.
Jis galės būti įtraukiamas į įvairius technologinius sprendimus, padėsiančius atpažinti kalbą neįgaliesiems ir lietuvių kalbos besimokantiems žmonėms.
Kiti keturi 5,27 mln. eurų kvietimai skirti lietuvių kalbos tekstynams parengti: nuasmenintam tekstynui sukurti – 2,2 mln. eurų, morfologiškai ir sintaksiškai anotuotų tekstynų modeliams sukurti – 1,48 mln. eurų, klausimų ir atsakymų porų tekstynui parengti – 770 tūkst. eurų, o automatiškai giliojo mokymo pagrindu veikiančių mišrių lietuvių kalbos tekstų santraukų tekstynams sukurti – 800 tūkst. eurų.
„Dirbtinio proto technologijų priartinimas prie visuomenės, užtikrinant jų prieinamumą lietuvių kalba, skatintų naudotis šiomis technologijomis ir padėtų žmonėms lengviau ir paprasčiau bendrauti, gauti žinių ar naudotis paslaugomis, tokiomis kaip asmeniniai asistentai, kalbos vertimo įrankiai ar sveikatos priežiūros paslaugos.
Be to, tai sudarytų dar geresnes sąlygas mokslo ir verslo sektoriams veiksmingai kurti ir diegti pažangias ir naujoviškas priemones“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė Erika Kuročkina.
Skaitmeninių su lietuvių kalba susijusių paslaugų naudojimo plėtra apimtų viešąjį ir privatų sektorius.
Projektų įgyvendinimo planus priima Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA).
Paraiškas garsynui, klausimų ir atsakymų porų bei mišrių lietuvių kalbos tekstų santraukų tekstynams sukurti galima teikti iki š. m. balandžio mėnesio 30 dienos.
Kitas paraiškas – nuasmenintam tekstynui sukurti bei morfologiškai ir sintaksiškai anotuotų tekstynų modeliams kurti – galima teikti iki š. m. gegužės 31 d.
Išsamias kvietimo sąlygas galima rasti Europos Sąjungos investicijų tinklalapyje.
Ekonomikos ir naujovių ministerija praėjusiais metais įgyvendino 1 mlrd. eurų planą šalies ekonomikai stiprinti: buvo paskelbta daugiau kaip 957,5 mln. eurų vertės kvietimų diegti naujoves, didinti investicijas, stiprinti žaliąją ekonomiką ir plėtoti valstybės ir verslo skaitmenizaciją.
Dėl finansavimo kreipėsi beveik 3 tūkst. įmonių ir įstaigų.
Šiais metais žadama paskelbti kvietimų, kurių suma sieks apie 500 mln. eurų.
Priemonė lietuvių kalbos dirbtinio proto sistemoms kurti įgyvendinama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis.
