Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketvirtadienį pristatė visiškai naują įsigaliojusį Statybos techninį reglamentą (STR), kuris nustato taisykles, kokiuose pastatuose, kokio ploto, kokio saugumo lygio priedangas reikės įrengti, taip pat nustato statybinius, inžinerinius reikalavimus slėptuvėms bei kolektyvinės apsaugos statiniams.
„Šis reglamentas rengtas konsultuojantis su Lietuvos mokslininkais ir atsižvelgiant į Suomijos, Švedijos praktiką. Reikalavimai galios visiems naujai projektuojamiems ir statomiems pastatams. Asmenys, gyvenantys ankstesnės statybos daugiabučiuose arba individualiuose namuose, raginami pagal šiuos reikalavimus susiinventorizuoti savo daugiabučių namų rūsius, automobilių požemines aikšteles, taip pat susižinoti artimiausių priedangų, esančių viešuosiuose pastatuose, adresus, kurie skelbiami svetainėje lt72.lt”,– pristatydamas naująjį reglamentavimą spaudos konferencijoj pabrėžė aplinkos ministras.
Kartu dalyvavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda teigė, kad šiuo metu visoje Lietuvoje yra įregistruota apie 3 300 priedangų, kuriose galėtų pasislėpti apie 900 tūkst. gyventojų. Dabar, kai įsigaliojo techniniai reikalavimai priedangoms, savivaldybės galės surinkti duomenis apie esamų pastatų būklę ir įsivertinti, kiek jų reikia atnaujinti ir pritaikyti saugioms priedangoms.
„Visiems gyventojams rekomenduojame įdėmiai susipažinti su interneto svetainėje lt72.lt skelbiamais priedangų ir kolektyvinių apsaugos statinių sąrašais ir išsiaiškinti, į kokią priedangą vyksite pavojaus atveju. Daugiausia priedangų įrengta mokyklose, vaikų darželiuose, kituose visuomeniniuose pastatuose”, – teigė E. Geda.
Statybos techniniame reglamente numatyta, kad priedangos patalpa turi būti įrengta visuomenės poreikiams naudojamam statiniui (išskyrus religinės paskirties), kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, ir aukštybiniam (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabučiam gyvenamajam namui.
Jei šių statinių požeminėse dalyse ar pačiuose statiniuose priedangos patalpa nenumatoma, priedanga turi būti projektuojama kaip minėtiems statiniams priklausantis statinys, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, esantis greta.
Priedanga turės būti suprojektuota ir įrengta ne mažesniam nei 60 proc. nuolatos būnančių tame pastate gyventojų skaičiui. Priedangos maksimalus plotas yra neribojamas. Įėjimas į priedangą privalo būti pritaikytas riboto judrumo asmenims, joje privalo būti ne mažiau kaip vienas įėjimas/išėjimas ir ne mažiau kaip vienas avarinis išėjimas. Įėjimo ir išėjimo durys ir vartai iš išorinės priedangos pusės turi būti atsparūs ugniai ir ne mažesniam kinetiniam poveikiui nei siena, kurioje tos durys ir vartai įmontuoti.
Taip pat priedangoje privalo būti suprojektuotas ir įrengtas elektros tiekimas iš tinklo, joje negali būti langų.
Priedangoje rekomenduojama suprojektuoti ir įrengti šildymo inžinerinę sistemą, statytojui (užsakovui) pageidaujant gali būti suprojektuota ir įrengta vėdinimo inžinerinė sistema. Taip pat rekomenduojama įrengti neužšąlančią vandens tiekimo sistemą su ne mažiau kaip vienu vandens paėmimo čiaupu ir vandens surinkimo trapu.
Priedangos konstrukcijos turi būti suprojektuotos taip, kad atlaikytų tam tikros sprogimo bangos sukeltą apkrovą ir dėl to atsirandančias vibracines apkrovas.
Reglamente numatyti tik būtiniausi reikalavimai priedangoms, slėptuvėms ir kolektyvinės apsaugos statiniams, tačiau gyventojai savo pageidavimu galės įsirengti tualetus, dušus, gultus.
Vadovaujantis Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis, priedanga – tai statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, kuriame gyventojai trumpą laiko tarpą išvengtų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, apsisaugotų nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu: atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų.
Šis STR buvo rengiamas atsižvelgiant į Kauno technologijos universiteto mokslininkų parengtą analizę dėl slėptuvių, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų techninio normavimo reikalavimų. Buvo analizuojama Suomijos ir Švedijos patirtis, kurių praktika bus taikoma ir Lietuvoje. Reglamento projektas buvo pristatytas socialiniams partneriams, drauge diskutuota dėl būsimų techninių reikalavimų šiems statiniams, taip pat teikti konkretūs teisinio reguliavimo pasiūlymai.
