Kultūros ministerija parengė Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektą ir iki kovo 15 d. laukia suinteresuotų institucijų ir visuomenės pastabų bei pasiūlymų.
Įstatymo projektas apibrėžia kultūros politikos tikslą, nustato bendruosius jos principus: humanizmo, horizontalumo, kultūros prieinamumo, kūrybos ir saviraiškos laisvės, „rankos atstumo“, tarptautiškumo, nuolatinės stebėsenos, pariteto, tiesioginio dalyvavimo, tvarumo ir išskirtinumo.
Numatoma, kad ateities kultūros politika turės užtikrinti žmogaus kultūrines teises, tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje Lietuvoje, sudaryti sąlygas įgyti ar tobulinti kultūrinius ir kūrybinius gebėjimus, stiprinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir kultūros dalyvių bendradarbiavimą.
Ypatinga svarba teikiama horizontalumo principui, siekiant paskatinti tarpsektorinį, tarpsritinį bendradarbiavimą, stiprinti kultūros politikos ryšius su kitomis viešosios politikos sritimis.
Įstatymu siūloma įtvirtinti pareigą, kad už kultūros politiką atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos, pasitelkdamos kultūros dalyvius (kultūros institucijas, meno kūrėjus bei kitus kultūros paslaugų teikėjus ir aktyviai kultūrą kuriančius ar joje dalyvaujančius asmenis) užtikrintų tolygų kultūros paslaugų teikimą visoje šalies teritorijoje, sudarytų sąlygas visoms visuomenės grupėms pažinti ir dalyvauti kuriant kultūros įvairovę, skatintų įgyti ir tobulinti kultūrinius ir kūrybinius gebėjimuss.
Įstatymo projektas reikšmingai papildytų esamą teisinį kultūros reguliavimą ir sudarytų prielaidas tvaresniam politikos formavimo procesui ir reikalingam tęstinumui.
Su Kultūros politikos pagrindų įstatymo projektu susipažinti bei teikti siūlymus galima čia.
