Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Lenkijos Seimo Maršalka Šimonu Holovnia. Šalies vadovas su Lenkijos Seimo Maršalka aptarė dvišalius Lietuvos ir Lenkijos ryšius, bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione ir paramą Ukrainai.
Susitikime Prezidentas išreiškė Lietuvos pasirengimą išlaikyti ir stiprinti strateginę partnerystę su Lenkija bei plėsti jau sėkmingai vykdomą bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityje. Pasak G. Nausėdos, Lietuva yra suinteresuota aktyviai dalyvauti bendruose dviejų šalių gynybos pramonės vystymo projektuose ir rengti bendras karines pratybas. Prezidentas taip pat pabrėžė būtinybę glaudžiai bendradarbiauti stiprinant Suvalkų koridoriaus saugumą.
„Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė – itin vertinga ir svarbi visam regionui. Džiugina mūsų puikūs ryšiai gynybos srityje, intensyvėjantis ekonominis bendradarbiavimas, bendras interesų atstovavimas įvairiuose tarptautiniuose formatuose. Abi šalys aktyviai didina išlaidas gynybai, nes suprantame, kad tai – mūsų saugios ateities garantas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvai ir Lenkijai yra būtina aktyviai dirbti su NATO sąjungininkais ir partneriais ES telkiant paramą Ukrainai, raginant kartu stiprinti savo gynybos ir saugumo pramonės pajėgumus.
Prezidentas pasidžiaugė suintensyvėjusiu ekonominiu ir kultūriniu bendradarbiavimu tarp šalių. Šalies vadovas pabrėžė bendrų infrastruktūros projektų įgyvendinimo svarbą, ypatingai užbaigiant elektros tinklų sinchronizaciją, Rail Baltica ir Via Baltica projektus, stiprinant karinį mobilumą.
Su Lenkijos Seimo Maršalka susitikusi Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad reikėtų sparčiau įgyvendinti bendrus strateginės reikšmės infrastruktūros projektus, aktyviau plėtoti dvišalius ekonominius santykius ir toliau stiprinti bendradarbiavimą gynybos srityje.
„Šis laikotarpis kviečia dar gilesnės ir platesnės Lietuvos ir Lenkijos integracijos. Pirmiausia tai apimtų bendrus strateginius infrastruktūrinius projektus kaip elektros tinklų sinchronizacija, „Rail Baltica“, „Via Baltica“. Be to, Lietuva nori aktyviai plėtoti dvišalius ekonominius santykius“, – po susitikimo sakė Seimo Pirmininkė.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, abi šalis sieja bendri iššūkiai ir vienodas grėsmių vertinimas.
„Su Lenkijos kolega aptarėme būtinybę toliau stiprinti NATO rytinio flango, kartu – Baltijos valstybių gynybą. O artėjant Vašingtono NATO viršūnių susitikimui svarbu pasiųsti aiškią žinią, kad Ukrainos ateitis – euroatlantinėje saugumo architektūroje, nebegalime palikti jos pilkojoje zonoje“, – teigė Seimo Pirmininkė.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, dabar ieškant atsako į bendrus iššūkius svarbu plėtoti ir kitus bendradarbiavimo formatus, pavyzdžiui, Liublino trikampio, kurio susitikimą Lietuva kviestų kuo greičiau sušaukti, ar Lenkijos ir Baltijos valstybių
Kaip čia dabar išeina, ar svečias – Lenkijos Seimo maršalka susitikus nieko nekalbėjo, ar tai, ką jis kalbėjo, Alkas.lt cenzoriaus nurodymu visuomenei nepateikia. Iš to galima spręsti, kad susitikusios šalys tarpusavio santykiuose nėra valstybiškai lygiateisės.