Prieš 25 metus, 1999 m. sausio 14 d., buvo įkurta Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA.

Šiandien ši organizacija atstovauja beveik 12 tūkstančių atlikėjų ir muzikos leidėjų ir yra didžiausia Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacija muzikos srityje.

Per savo veiklos metus AGATA savo nariams paskirstė per 50,5 milijonų eurų ir džiaugiasi, kad surenkamos bei paskirstomos sumos kasmet auga, o tai reiškia, kad didėja verslo atstovų sąmoningumas dėl legalios muzikos naudojimo.

„Kas yra ketvirtis amžiaus žmogaus gyvenime? Tai ir kūdikystė, kai žmogui reikia pagalbos ir priežiūros.

Tai ir vaikystė, kai glosto galvą, bet elgiasi kaip su nieko nesuprantančiu vaiku. Tai ir paauglystė, kai gimsta pirmos ambicingos idėjos, kai bandai rasti savo vietą po saule, kai šauki: „Pažiūrėkite į mane! Aš taip pat svarbus!“.

Ir pagaliau – tai branda, kai nieko nebereikia įrodinėti. Labai panašų kelią per 25 metus nukeliavo ir AGATA. Panašų kelią per tuos dešimtmečius nuėjo ir visa mūsų nepriklausoma Lietuva.

Labai džiaugiuosi, kad su branda, su naujomis galimybės augo ir mūsų visų sąmoningumas. Kad įrodėme mokantys gerbti intelektinę nuosavybę, kūrybinį darbą.

O bendrystė tapo pavyzdžiu kitiems. Sakydamas „mūsų“, galvoju apie visus, kurie turi bent kažką bendro su muzika.

Ją kuria, ją myli, jos klausosi, ją leidžia, ją atlieka. Visi jie jau žino, kad yra dalis bendruomenės. Stiprios, išdidžios, kūrybingos ir atsakingos bendruomenės.

Tokia ji tapo per 25 metus. Tokia yra AGATA”, – sako AGATA Tarybos pirmininkas, dainius Domantas Razauskas.

Svarbus kasdienybės pastiprinimas

Atlikėjų teises atstovaujančios arganizacijos sumanymas atsispyrė nuo aktoriaus Rimanto Bagdzevičiaus atsivežtos pasaulinės praktikos, kai buvo vertinamas aktoriaus balsas bei atvaizdas ir atlyginama ne tik už jo kūrybinę veiklą sukuriant vaidmenį, bet ir už to darbo naudojimą ateityje.

Aktorė, mokytoja ir AGATA Tarybos narė Ilona Balsytė sako, kad šia AGATA-os idėja patikėjo ir ją labai palaikė nuo pirmųjų jos užuomazgų.

„Nors AGATA-os pradžia rėmėsi kalbomis apie atlygius už aktorių kūrybos naudojimą, dabar organizacija smarkiai išsiplėtė ir  pagrindinę veiklos dalį užima muzikos atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių atstovavimas, – sako I. Balsytė.

– Kiekvienas aktorius skirtingai suvaidins Hamletą, o kiekvienas pianistas skirtingai interpretuos ir atliks Mocartą. Kūrinio atlikimas yra kūryba, intelektinė nuosavybė, už kurią turi būti atlyginta.“

Pasak jos, AGATA-os veiklos pradžioje buvo sunku įsivaizduoti, kad organizacija taip išaugs, apims tiek daug veiklos sričių ir visapusiškai parems bei palaikys savo narius – ne tik padės spręsti teisinius ir finansinius klausimus, bet ir aktyviai vykdys kultūrinę ir šviečiamąją veiklas, prisidės prie lietuviškos muzikos populiarinimo, įvairiomis priemonėmis padės plėtoti kūrybines veiklas.

„AGATA atliekamas darbas yra nepaprastas ir reikalingas. Menininkai niekada nėra užtikrinti kita diena.

Tai, kad šiandien kažkur nusifilmavai, nereiškia, kad turėsi darbo rytoj. AGATA-os atlygiai atlikėjams yra svarbus kasdienybės pastiprinimas“, – kalbėjo I. Balsytė.

Sąžininga ir reikalinga

Pagrindine ir svarbiausia AGATA-os veikla siekiama užtikrinti, kad už muzikos naudojimą būtų atlyginta, o surinktas atlygis būtų kuo tiksliau paskirstomas nariams.

Pirmoji asociacijos sutartis buvo sudaryta su Vilniuje veikusiu legendiniu restoranu „Marceliukės klėtis“.

„Puikiai atsimenu, kaip pradžioje dar bandėme pasispardyti. Įrodinėjome, kad pas mus gyvai grojo muzikantai, liaudiškos muzikos veteranai Ipolitas ir Broniukas.

Čia kiekvieną vakarą skambėjo jų kūryba, gyva muzika buvo labai paklausi. Bet restorane grojo ir foninė muzika, tad nelabai pavyko pasiteisinti“, – pirmuosius susidūrimus su AGATA prisiminė restorano „Marceliukės klėtis“ direktorius Vytenis Urba.

Pasak jo, pirmoji reakcija į AGATA-os kreipimąsi buvo įdomi, nes pats organizacijos sumanymas glumino.

Bet gyvai pasikalbėjus su AGATA-os komanda nebeliko klausimų, kodėl reikia atsiskaityti už restorane grojamą muziką, viskas atrodė sąžininga ir reikalinga.

Legali, bet nebrangi

Šiuo metu su kavinėmis, parduotuvėmis, kirpyklomis, viešbučiais, radijo stotimis, televizijomis ir kitais muzikos naudotojais visoje Lietuvoje yra sudaryta per 10 000 licencinių sutarčių, kasmet auga ir paskirstyto atlyginimo statistika – lyginant pirmųjų kelių metų sumas su dabartinėmis, AGATA skirsto beveik 130 kartų didesnį atlygį.

2001 m. už viešą muzikos panaudojimą buvo paskirstyta beveik 41 tūkst. Eur, 2007 m. –  beveik 559 tūkst. Eur, 2012 m. – 2,3 mln. Eur, o 2022 m. – 5,1 mln. Eur.

Nors atlygio sumos įspūdingos, nereikėtų laikytis klaidingos nuomonės, kad norint savo veikloje groti muziką legaliai, reikės mokėti didelius mokesčius.

Pavyzdžiui, nedidelė kirpykla už muzikos naudojimą per metus gali sumokėti 30 Eur. Ši simbolinė suma gali padaryti didelį pokytį, atverti neribotus kokybiškos muzikos lobynus ir taip prisidėti ne tik prie teigiamo verslo įvaizdžio, bet ir atlikėjų finansinės gerovės.

Surinktą atlyginimą AGATA tiksliai, greitai ir veiksmingai paskirsto bei išmoka viso pasaulio atlikėjams ir leidėjams pagal muzikos platformų ir transliuotojų ataskaitas.

Vykdant kiekvieną lėšų paskirstymą AGATA susiduria su didžiuliais kiekiais duomenų – vien  2023 m. pirmą pusmetį duomenų analitikai dirbo su daugiau nei 100 tūkst. skirtingų įrašų.

Skirstant atlygius yra atsižvelgiama į tai, kiek atlikėjų ir gamintojų prisidėjo prie dainos įrašo sukūrimo, kiek minučių ji skambėjo eteryje.

Priklausomai nuo to, kokiu būdu ir kaip dažnai yra naudojama atlikėjų ir fonogramų gamintojų kūryba, jų atlygis varijuoja nuo keliasdešimties tūkstančių eurų iki keliolikos centų, o atlygiai yra išmokami tada, kai atlikėjui susikaupia ne mažiau nei 15 Eur.

„Dažnam mūsų muzika yra savaime suprantamas kasdienybės palydovas. Vis dėlto, muzikos leidyba nėra pigi, o ją atlikę ir išleidę žmonėsi už savo darbą turi gauti atlygį, – sakė AGATA direktorė Agnė Begetė.

– Per savo veiklos 25-metį pasiekėme daug, bet labiausiai esame dėkingi Lietuvos verslams, kurių atstovai gerbia intelektinę nuosavybę, renkasi naudoti atlikėjų kūrybą legaliai ir supranta, kad kokybiška muzika yra nors ir mažas, bet labai svarbus dėmuo sėkmingai verslo ateičiai.”