Kuomet darbovietėje atsiranda naujų technologijų, neretai kyla klaidingų įsitikinimų, gąsdinančių darbuotojus. Viena tokių technologijų yra pramoniniai robotai – darbuotojai baiminasi ne tik dėl jų valdymo niuansų, bet ir kad šie užims jų darbo vietą. Ekspertai ramina: technologijos diegiamos tam, kad paspartintų įmonės procesus ir palengvintų pačių darbuotojų darbą.
Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2022 metais viso pasaulio gamyklose buvo įrengta kiek daugiau nei 553 tūkst. pramoninių robotų. Išankstiniai 2023-iųjų duomenys rodo, kad šiemet buvo įdiegta dar apie 593 tūkst. robotų, o jei dabartinės tendencijos nesikeis, 2024-aisiais viso pasaulio gamyklose atsiras dar 622 tūkst. jų.
Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis sako, kad robotų skaičius nenumaldomai augs ir tolimoje ateityje, nes procesų robotizavimas itin palengvina ir paspartina įmonės darbą.
„Kadangi žinia apie robotizacijos privalumus ir naudas sklinda vis garsiau, atsiranda ne tik daugiau įmonių, kurios pastebi jų efektyvumą, bet ir tam tikrų mitų, gąsdinančių darbuotojus. Pavyzdžiui, išgirdę, kad darbo vietoje atsiras robotas, darbuotojai kartais baiminasi, kad nemokės jo valdyti, reikės specialaus išsilavinimo ar kokių nors programavimo žinių, tačiau tai nėra tiesa. Žinoma, gali prireikti tam tikrų įgūdžių, kurie leistų geriau perprasti arba darbuotis su robotizuota technika, bet tam tikrai nereikia ilgų mokymosi metų ar specialaus išsilavinimo. Dauguma šiuo metu kuriamų robotų yra patogūs naudoti ir nereikalaujantys specifinių žinių“, – teigia vadovas.
Kaip to pavyzdį pašnekovas įvardina CNC pjovimo stakles, kurių pagalba pagal kompiuterinėje programoje nustatytą kontūrą išpjaunama ypač tiksli detalė iš plastiko, metalo, medžio, keramikos ir kitų medžiagų. Kai prieš 15 metų jos atsirado darbo rinkoje, pasigirdo abejonės, ar jos sugebės atlikti tokį precizišką darbą, kokį iki tol rankiniu būdu darydavo patys darbuotojai, tačiau šiandien daugeliui būtų sunku įsivaizduoti savo darbo dieną be šių staklių.
„Be to, kartais manoma, kad robotai atims žmonių darbo vietas, tačiau dažnu atveju tie žmonės, kurie bijo netekti savo darbo, ilgainiui visgi pripranta ir darbuojasi kartu su robotais. Tam tikrais atvejais, kai robotams patikima, pavyzdžiui, dažų purkštukų priežiūra, ne tik pagreitinami darbo procesai, bet ir saugoma žmogaus sveikata – nebereikia turėti artimo kontakto su kenksmingomis medžiagomis. Robotizacija taip pat supaprastina naujų darbuotojų apmokymo procesą, nes visa reikalinga informacija pavaizduojama ekranuose, todėl naujam darbuotojui, kuris atėjęs į nepažįstamą vietą ir taip turi daug ko išmokti, nereikia papildomai atsiminti, ką daryti toliau ir kokia turėtų būti veiksmų seka“, – dalinasi D. Lasionis.
Pašnekovas teigia, kad darbdavius gąsdina kiek kiti aspektai – pramoninių robotų atsiperkamumas, įdarbinimas ir maksimalus jų potencialo išnaudojimas.
„Technologijos ilgainiui atsipirks, bet svarbu suprasti ir tai, jog įsidiegus tokio tipo inovacijas didėja ir pačios įmonės konkurencingumas. Tuo tarpu darbuotojai turėtų suprasti, jog naujovės kuriamos ne tam, kad jų profesija taptų sunkesnė, priešingai – taip norima palengvinti jų fizinį darbą, tuo pačiu paspartinant ir pačios įmonės procesus“, – sako jis.
Gali dirbti 24 val. per parą
Apšvietimo technologijas vystančios įmonės „BaltLED“ Gamybos ir aptarnavimo skyriaus vadovė Žydrūnė Šilingė teigia, kad įmonėje jau kurį laiką yra keletas robotizuotų procesų, o darbuotojų reakcija į pasikeitimus darbovietėje buvo teigiama.
„Diegėme naują nišą, kuri mūsų darbe dar nebuvo vykdoma – pradėjome pjaustyti ir gaminti kartonines dėžes, į kurias supakuojame užsakymus. Daugeliui darbuotojų tai kaip tik sukėlė teigiamas emocijas, jiems buvo smalsu pamatyti, kaip visa tai atrodys, kaip veiks pats robotas ir ar šis sprendimas palengvins mūsų kasdienius procesus“, – prisimena ji.
Pašnekovė priduria, kad robotizavimas išties palengvino ir pagreitino įmonės procesus, o labiausiai išsiskiria robotų greitis ir produktyvumas – esant poreikiui, jie gali dirbti 24 val. per parą, sumažėja gamybos kaštai, išvengiama žmogiškųjų klaidų.
„Diegiant tokias automatines sistemas, visuomet skaičiuojame atsiperkamumą. Šiuo atveju jį pastebėjome iškart – mūsų užsakymai įprastai supakuojami į nestandartinio dydžio dėžes, o tai reiškia, kad iki procesų robotizavimo iš tiekėjų, kurie vykdo tik tam tikro dydžio užsakymus, turėjome užsakinėti ženkliai daugiau žaliavų, negu mums iš tikrųjų reikėdavo. Šiuo metu jau užsakinėjame tik didelius standartinius kartono lakštus, nes reikiamą pakuočių kiekį galime išsipjauti ir pasigaminti patys. Be to, mūsų sandėlis tapo erdvesnis, nebereikėjo jo „užkišti“ perteklinėmis atsargomis, o tuo pačiu paspartinome ir medžiagų pakavimo procesus“, – dalinasi Ž. Šilingė.
Skaičiuojama, kad pasaulyje daugiausiai robotizuotų sprendimų šiuo metu aptinkama elektronikos (39 proc.), automobilių (34 proc.), metalo apdirbimo (16,5 proc.), plastiko ir chemijos (6,5 proc.) ir maisto (4 proc.) pramonės srityse. D. Lasionio teigimu, Lietuva taip pat sparčiai investuoja į pramoninius robotus – 2018 metais šalyje buvo apie 2,4 proc. įmonių, investavusių į pramoninius robotus, tačiau 2022 metais jų skaičius augo iki 3,1 proc.
„Toks tendencingas augimas liudija ne tik verslo pasirengimą technologiniam pokyčiui, bet ir mūsų įmonių gebėjimą inovuoti bei prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Panašu, kad verslo atstovai vis dažniau supranta, jog robotizacija ne tik optimizuoja darbinius procesus, bet ir suteikia galimybę augti bei varžytis su užsienio įmonėmis, su kuriomis anksčiau galbūt net nebūtume varžęsi“, – apibendrina jis.
