Seimas, atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 7 d. Konstitucinio Teismo nutarimą, patikslino prieglobsčio prašytojų priėmimo tvarką.
2023 m. balandžio 20 d. Seimas balsavo už Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, kuriais buvo nustatyta, kad užsieniečius, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, Migracijos departamento sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti mūsų šalies teritorijoje. Šią nuostatą Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijos 20 straipsniui. Ši nuostata nuo Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo nebetaikoma.
Pakeistame Įstatyme yra aiškiai nustatoma apgyvendinimo sprendimą priimanti institucija – dėl prieglobsčio prašytojų sprendimą priima Migracijos departamentas, dėl neteisėtų migrantų – Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
„Pakeistame Įstatyme yra numatyta, kad netgi esant išskirtinėms aplinkybėms, kai į Lietuvą atvyksta gausus migrantų skaičius, kiekvieno prieglobsčio prašytojo situacija ir apgyvendinimo atvejis bus įvertinamas individualiai, atsižvelgiant į asmens amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas individualias aplinkybes.
Ir tik turint bendrą individualų asmens paveikslą, Migracijos departamentas nuspęs, ar toks prieglobsčio prašytojas, kai jo prašymas vertinamas kaip nepagrįstas ar nepriimtinas, turėtų būti apgyvendintas neribojant jo judėjimo laisvės. Pabrėžtina, kad per 14 dienų visais atvejais prieglobsčio prašytojai galės apskųsti apylinkės teismui apgyvendinimo sprendimą“, – pažymėjo Audronius Ažubalis, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, vienas iš pagrindinio komiteto išvados rengėjų.
Įstatyme nustatyta, kad teismai gali skirti švelnesnę nei šiuo metu nustatyta alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Toks leidimas laikinai išvykti būtų išduodamas, jeigu valdoma pasišalinimo rizika.
Įstatymo pataisomis trumpinamas ilgiausias pasienio procedūros laikotarpis – vietoj 6 mėnesių siūloma nustatyti 5 mėnesių laikotarpį, atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėkūros pasiūlymus.
Seimas taip pat pritarė Seimo narės, vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pateiktoms įstatymo pataisoms, kuriomis pratęsiamas iki 3 metų leidimų laikinai gyventi terminas užsieniečiams, atvykusiems į Lietuvą su humanitarinėmis vizomis, kai dėl šių užsieniečių atvykimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija.
„Ši pataisa yra be galo svarbi Baltarusijos opozicijos rėmėjams, nuo represinio Lukašenkos rėžimo į Lietuvą pabėgusiems per 750 Baltarusijos piliečių, kuriems leidimus laikinai gyventi šiuo pagrindu reikia atsinaujinti kasmet, o padėtis Baltarusijoje nesikeičia ir, deja, nesikeis dar turbūt ilgą laiką.
Todėl šiomis įstatymo pataisomis Lietuva prisiima dar svaresnį įsipareigojimą globoti šiuos už demokratinės Baltarusijos idėją persekiojamus asmenis“, – pabrėžė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, kartu akcentuodamas, kad su šia pataisa bus taupomos valstybės lėšos, nes Migracijos departamentui nereikės kasmet atnaujinti leidimų laikinai gyventi minėtos kategorijos užsieniečiams.
Teisės akto pakeitimai įsigalios nuo jo paskelbimo.
