Strateginės aplinkybės 

Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova. Apie tai „X“ paskelbė EVT pirmininkas Čarlis Mišelis (Charles Michel). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nedelsdamas sureagavo į šį sprendimą: „Ukrainos pergalė. Visos Europos pergalė. Pergalė, kuri motyvuoja, įkvepia ir stiprina“.

Tai geriausia, kokia tik gali būti, žinia šiuo metu Ukrainai ir jos žmonėms. ES lyderių nuotaiką sugadino Viktoras Orbanas, kuris nedalyvavo balsavime dėl Ukrainos stojimo į bloką, tačiau vetavo 50 milijardų eurų dydžio ES paramą. Matyt, Orbanui nepakako Vengrijai atblokuotos 10 milijardų dydžio eurų ES „pakyšos“.

Kita viltinga žinia: Jungtinių Valstijų Senatas nusprendė nedaryti pertraukos ir tęsti derybas su respublikonais dėl Džo Baideno prašymo suteikti finansinę pagalbą Ukrainai.

Rusijos tikslai Ukrainoje nesikeičia ir taikos nebus, kol jie nebus pasiekti, pareiškė fiureris Putinas per pirmąją savo spaudos konferenciją nuo Ukrainos puolimo pradžios.

Atsakydamas į klausimus, Rusijos caras pagrojo seną plokštelę, esą taika bus įmanoma po Ukrainos „denacifikacijos, demilitarizacijos ir neutralaus statuso“. Tai reiškia pagrindinę Kremliaus sąlygą, kad Ukraina išliktų neutrali ir nestotų į NATO karinį aljansą.

„Kalbant apie demilitarizaciją, jie nenori derėtis, todėl tuomet esame priversti imtis kitų priemonių, įskaitant karines“, – sakė toliau masines raketų atakas prieš Ukrainą rengiantis karo nusikaltėlis Putinas.

Šioje vietoje plačiau įsiterpsime, akcentuodami, jog šis Putino „pranešimas“ buvo ne eilinė kalba, o psichologinė – karinė operacija, sutapusi su masinėmis raketų atakomis ir nesiliaujančiomis oro smūgių bangomis prieš Ukrainos miestus.

„Arba mes susitariame, arba turime išspręsti klausimą jėga“, – gargaliavo kraugerys. Kitaip tariant, Putino kalba buvo lydima sprogimų ir sirenų visuose Ukrainos miestuose aido. Stebintiems Putino pranešimą ir sirenų gaudimą, FSB psichoperantų manymu, tai turėjo sukelti paniką.

Visu tuo siekiama galutinai palaužti ne tik ukrainiečių, bet ir Ukrainos valstybės vadovų valią priešintis, jaustis beviltiškoje padėtyje, ypač dabar, negavus paramos iš JAV. Dirva psichologinei ir karinei atakai buvo ruošiama dar iki vakarykštės Putino kalbos, pasitelkiant kai kuriuos Kremliaus „opozicionierius“, kurie savo „bloguose“ skalbė JAV ir Vakarus, neva labiau bendradarbiaujančius su Rusija, nei su Ukraina.

Kremlius taip pat paskelbė penkis galimus Volodymyro Zelenskio pakaitalus, su kuriais Putinas sutiktų derėtis.

Putinas toliau stengėsi priblokšti priešininkus savo didybe, paskelbdamas, jog šiuo metu Ukrainoje yra apie 617 000 Rusijos driskių. Galiausiai vladyka išsitraukė seną XIX amžiuje nugrotą plokštelę, kurią Rusiją naudojo užgrobiant ATR, pareikšdamas, jog Ukrainoje „vyksta tragedija, panaši į pilietinį karą tarp brolių“.

„Tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, yra didžiulė tragedija, savotiškas pilietinis karas“, – verkė galvažudys.

Ši žinutė, kaip ir XIX amžiuje Vakarams skirti informaciniai pranešimai, turi vieną tikslą – parodyti Vakarams, jog Rusijos karas su kaimynais, tai senų šeimyninių ginčų tęsinys, vidaus santykių aiškinimasis, todėl niekas į tai neturi ne tik kištis, bet ir kaip nors reaguoti.

FSB ir SVR pasakų ir tekstų kūrėjams šioje vietoje pritrūko fantazijos; buvo griebtasi prasmirdusių istorinių naratyvų.

O mes šioje vietoje skambiname prie ausies ne tik Ukrainos, bet ir kai kuriems Lietuvos užsienio diplomatijos „vilkams“. Nes tiesiog būtina mokytis iš Kijevo klaidų, kurio vadovai tik praėjusią savaitę atsipeikėjo, jog JAV paramos gali nelikti, išskubėjo į Vašingtoną, o vėliau tęsė vizitus po pasaulį, ieškodami paramos ir užtarimo.

Kas buvo veikiama iki tol? Kodėl buvo miegama? Tikima CNN ir BBC antraštėmis, skambiais pažadais apie žadamus paramos planus? Ukrainos užsienio politikos strategai ir prezidento komanda turėjo žinoti, matyti, prognozuoti, sekti, kontroliuoti ir įtakoti procesus, kuomet jie aktyviai virė Vašingtone.

Užkulisiniai diplomatiniai ėjimai neturėjo būti daromi paskutinę dieną po pamokų. Jie turi būti daromi kasdien, palaikant nenutrūkstamą ryšį su procesus įtakojančiais sprendimų priėmėjais.

Pavėlavus, šaukštai po pietų. Būtent todėl mes raginame mūsų užsienio politikos „guru“ lipti lauk iš kaimo intrigų rogių ir susivyniojus į miegmaišį, gyventi Baltuosiuose rūmuose – ten, iš kur ateina didžioji parama ir vyksta strateginiai geopolitinių ėjimų sprendimai.

Pramiegojus esminius sprendimų priėmimo momentus, kurie vyksta ne CNN ir BBC, ir ne popieriuose, o sprendimų priėmėjų galvose bei privačiuose susitarimuose, prasideda tikėtai -netikėtos bėdos.

Reikšmingi postūmiai

Vakar fronto linijoje įvyko 110 kovinių susirėmimų. Rusai surengė 4 raketų ir 50 oro smūgių į Ukrainos teritoriją. Rusų teroristų atakų metu buvo nužudyti ir sužeisti civiliai gyventojai, apgadinti privatūs gyvenamieji namai, kita civilinė infrastruktūra.

Naktį rusų okupantai surengė dar vieną puolimą prieš Ukrainą, panaudodami priešlėktuvinę valdomą raketą S-300 ir 14 smogiamųjų dronų „Shahed-136/131“. Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino visus driskių orlaivius.

Ukrainiečiai sėkmingai ginasi, utilizuoja driskių gaujas, tačiau rusai po truputį braunasi link Avdejevkos.

Trumpai

Rusijos diktatorius Putinas pareikalavo, kad orda užimtų kai kurias teritorijas Ukrainoje. Esą šiuo metu fiureriui svarbu iki rinkimų užgrobti du Ukrainos miestus – Kupjanską ir Avdejevką.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis dėl Ukrainos stojimo į ES klausimo vaizdo ryšiu kreipėsi į Briuselyje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaujančius 27 ES vadovus:

Ši diena įeis į mūsų istoriją. Gerai ar blogai mums, istorija viską užfiksuos. Kiekvieną žodį, kiekvieną žingsnį, kiekvieną veiksmą ir neveikimą. Kas už ką kovojo... Labai svarbu, kad Europa šiandien nepasiduotų neryžtingumui. Niekas nenori, kad Europa būtų laikoma nepatikima. Arba nesugebančia priimti sprendimų, kuriuos ji pati parengė.

Zelenskis visiškai teisus. Istorija viską užfiksuos, o šių dienų nevykėlius bei nusikaltėlius teis ateities kartos. Tačiau, kaip gabus artistas, Zelenskis tikriausiai mato, jog kai kurie įtakingi valstybių vadovai būtent taip, kaip reikia istorijai ir žioplių miniai – deklaruoja pagalbą, paramą, žmogiškumą, beria skambius epitetus.

Suomija ketina visiškai uždaryti rytinę sieną su Rusija, po to, kai sieną vėl kirto nauji prieglobsčio prašytojai.

Paros bėgyje Rumunijos teritorijoje nukrito du driskių dronai. Rusijos puolimo prieš Ukrainos pasienio regionus metu, Rumunijoje į orą pakilo naikintuvai F-16. Jiems talkino Vokietijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Eurofighter Typhoon“, kurie dabar padeda ginti šį NATO flangą.

Tai gali būti ir tyčiniai netyčiukai, stebint NATO reakcijas.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) direktorius Sergejus Naryškinas pareiškė, kad padėtis Ukrainos konflikto zonoje rodo, kad Vakarų viltys Rusijai „padaryti“ strateginį pralaimėjimą yra akivaizdžiai nerealios.

„Dabar Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkės ciniškai naudojasi šios šalies gyventojais kaip patrankų mėsa savo agresijoje prieš Rusiją. Siųsdami begalę ginklų ir karinės įrangos Kijevo režimui, amerikiečiai ir europiečiai bando sukelti Maskvai tai, ką Vakarai paprastai vadina strateginiu pralaimėjimu, tačiau reali padėtis vietoje rodo, kad tokios svajonės yra beviltiškai bergždžios“, – sakė Naryškinas.

Naryškinas nusišneka, tačiau nusišneka sąmoningai. Jis puikiai žino, jog Vakarai kaip tik nori išsaugoti Putino Rusiją, tuo būdu neva apsisaugodami nuo branduolinio chaoso.

JAV ambasadorius Latvijoje Kristoferis Robinsonas (Christopher Robinson) pareiškė, kad Rusija sieks surasti kaimyninių šalių silpnąsias vietas. „Latvija turi galvoti ne tik apie karinį saugumą, bet ir apie ekonomikos saugumą, nes jis ne mažiau svarbus“, – sakė K. Robinsonas.

Būtent. Jovalas smegenyse, panikos kėlimas, neturėjimas realių grėsmių planų bei scenarijų joms atliepti ir destabilizuoja ekonomiką.

Lietuvoje

Iki šiol mes buvome vadinami didžiausiais karo šaukliais ir kurstytojais, nors kukliai raginome NATO šalis ginklu remti Ukrainą, kas vėliau ir buvo daroma.

Tačiau šiuo metu viešojoje erdvėje vienas po kito dygsta giedoriai, skelbiantys, kad turime skubiai ruoštis kariauti. Apkasuose. Kažkur tarp Vilniaus ir Niminčynės.

Esą turim ruoštis gintis vieni. Privalom ruoštis ginti miestus ir kovoti, net jei jie bus sugriauti. Kiti trimitininkai skelbia, jog mes iš viso nepasirengę gintis.

Atvirai pasakius, tokios kalbos mums nelabai suprantamos, nepateisinamos, nes tai yra elementarus panikos kėlimas, neturint tam jokio pagrindo.

Nebent tokiu būdu siekiama išgąsdinti Lietuvos žmones, kad pastarieji, kaip per mišias, gautų priešmirtinį išrišimą ir atiduotų klebonui paskutinį eurą. Eurą, skirtą naujiems, brangiems valstybės pirkiniams.

Labai gaila, kad dešimties metų senumo kalbos apie gynybą bei apie tariamas valandas, kurias neva reikės išsilaikyti, kol ateis NATO, valkiojamos iki šiol.

Šiandien visi piliečiai ir pasakoriai turi suvokti, kad Rusija Lietuvos, taip, kaip jie įsivaizduoja, nepuls. Nepuls tankais, raketomis, todėl apkasų Vokiečių gatvėje kasti tikrai nereikia.

Kodėl Rusija dabar mūsų nepuls? Todėl, kad tam nepasirengusi, neturi resursų; nėra tam būtinų geopolitinių aplinkybių. Tai turi būti žinoma karybos ir diplomatijos antrokui.

Akivaizdu, jog Rusija šiuo metu neturi net teorinių galimybių, sutelkti prie Baltijos valstybių kokio nors rimtesnio karinio dalinio. Visi jie – Ukrainos fronte.

Tad jei kyla panika dėl Ukrainos pralaimėjimo, derėtų suprasti, kad greitai driskiai tokios didelės šalies nenukariaus, Kijevo valdžios nepakeis ir staiga neatbildės prie rytinių NATO sienų.

Net ir pačiu blogiausiu atveju, Rusija kol kas su savo orda nesiartins prie NATO sienų. Maskva puikiai supranta, jog egzistuoja raudonos linijos, kurias nubrėžė kartu su Vašingtonu, ir abi pusės šių linijų laikosi.

Todėl konvencinis karas – jei ir tikėtinas pasikeitus režimo šulams Kremliuje ir atstačius savo pajėgumus – dar nevyks artimiausius keturis-penkis metus.

Kremlius nebent gali sugalvoti apžaisti JAV ir pamėginti ardyti NATO vienybę netiesiogiai. Tą jis gali padaryti bet kada – šiandien ar po penkių mėnesių.

Bet Maskva puikiai supranta, jog JAV neleis, kad būtų sugriauta Vakarų saugumo architektūra ir stabilumas. FSB, SVR reikia atlikti dar daug namų darbų, kad patikimai galėtų tikėtis suardyti Aljansą iš vidaus. Kol kas Kremlius tokių galimybių neturi. Todėl išsišiepęs laukia rinkimų JAV.

Ir net jei Putinas galutinai išprotėtų ir sugalvotų čia lįsti, jis puikiai suvokia, kad vos tik pajudėjus link NATO rytinės sienos, sulauktų žaibiškos Aljanso reakcijos. Tiek diplomatinės, tiek karinės.

Judinti, erzinti ir taip įsitempusį galingiausią pasaulio karinį bloką šiuo metu būtų visiška savižudybė. Putinas, deja, nėra visiškas silpnaprotis, ir tikrai nekiš galvos ten, kur gali gauti į snukį. Putinas ordas siunčia ir siųs ten, kur gali laimėti.

Rusijai norint pulti Lietuvą, Maskva pirmiausia turi užsitikrinti, jog NATO, o visų pirma ir svarbiausia – JAV į jos veiksmus nesikiš.

Kadangi to nenusimato artimiausioje ateityje, net Trampui laimėjus rinkimus, miegokite ramiai ir raminančiųjų negerkite. Neemigruokite ir nespauskite eurų kojinėse.

Panika, nepasitikėjimas valstybe ir sąjungininkais, o tai šiuo metu „kažkodėl“ Lietuvoje suintensyvėjo kaip niekad – ir yra pagrindinis Rusijos tikslas.

Mes nesame vieni. O kad nebūtume ir ateityje, šalia tankų su Lietuvos vėliavomis turėtų stovėti dešimteriopai daugiau jų – su JAV. Tam būtina, kad kai kas pagaliau sėstų į lėktuvą ir imtų maltis po pasaulį, geriant kavą ir arbatą Eliziejaus laukuose, prie Brandenburgo vartų, Vestminsteryje, o svarbiausia – nekaltai ir tingiai bei ilgai šnekučiuotis už Atlanto su tokiais ponais, kaip Dž. Baidenas ar D. Trumpas.

Dėkojame nuolatiniam rėmėjui DT Artelė, UAB ir visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti