Pirmąja dalis ČIA.
Šio namo šiaurės fasadas netūrinis, išlaikyta simetrija; langai 3+3, tiek viršuje, tiek apačioje, net ir rūsio sienoje langų čia trys (1–3 nuotr.). Visiška priešingybė kad ir anksčiau šiame namų cikle pristatytam Vytauto g. 29 namui, kuriame ryški asimetrija ir decentralizavimas.
Mansardos stogo skydo apkalos būdas ir švieslangis lygiai kaip vakarų skyde (4 nuotr.). Prie namo kampo yra iš plytų sumūrytas stulpas; tikriausiai čia buvusios tvoros, supusios kiemą, fragmentas (2 nuotr.).
Rytų fasadas (5 nuotr.) tūrinis, kaip ir pirmoje dalyje pristatytas vakarų. Tik priebutis ir mezoninas čia nesudaro junginio, atskirti. Fasado simetrija griežta.
Kaip ir gretimo 61-ojo namo pietų fasado priebutis, šis toks pat: uždaras, stačiakampio plano, turi tris paralelines vienvėres duris, dvišlaičiu stogu (6 nuotr.).
Betoniniai laipteliai masyvūs, ilgi ir platūs. Mezonine (7 nuotr.) langų, kaip ir priebutyje durų – trys, ir jie identiški.
Šiuo atveju, kaip ir matytoje šiaurės fasado mansardoje, renovuojant neatsisakyta smulkesnės stiklų skaidos (dabartiniais laikais linkstama keisti ištisiniais stiklais). Stogo skydas identiškas matytiems vakarų ir šiaurės fasaduose.
Pietų fasadas identiškas jau pristatytam šiaurės fasadui, tik čia nėra rūsio langų (8 nuotr.).
Langai. Autentiški pagrindiniai namo langai neišliko. Pakeisti naujais: nauji rėmai, stiklai, nauji ir, atitinkantys pirminius, ažūriniai viršlangiai ir profiliuoti polangiai (9 nuotr.).
Sandrikai Žvėryne buvusios populiarios, paplitusios formos, puošti kiaurapjūviu, o pokarniziuose tas pats geometrizuotas augalinis motyvas kaip ir namo karnizuose (pastogės, stogo skydų).
Polangiuose atkurti pjaustinėtos ir profiliuotos geometrinės puošybos derinukai (10 nuotr.). Polangio viduryje ornamentas net trisluoksnis (11 nuotr.).
Motyvuose atsispindi namo statybos metu buvusio populiaraus rusiško stiliaus bruožai. Apie šią langų puošybą platėliau rašyta pristatant Vytauto g. 61-ąjį namą.
Šio karkasinio namo medinės rąstinės sienos apkaltos profiliuotomis dailylentėmis: iki palangių horizontaliai (12 nuotr.), žemiau – vertikaliai (13 nuotr.).
Atkurta profiliuota kerčių apdaila (žr. 12 ir 14 bei 15 nuotr.). Kerčios fragmentuotos, apkaltos lentomis su profiliuotomis geometrinėmis – stačiakampių – figūromis. Šis motyvas kerčiose mėgtas, dažnokas, už jį populiaresnės buvo tik rombinės figūros.
Pietinėje namo dalyje – aptašytų (suformuojant apylygį paviršių) stambių lauko akmenų mūro pamatai su išlyginamąja vertikalių geltonų plytų juosta viršuje (13 nuotr.).
Šiaurinėje namo dalyje kitaip: čia plytų mūro pamatai (15 ir 16 nuotr.). Jų sienoje – rūsio po namu švieslangiai su pleištinėmis ir segmentinėmis sąramomis. Panašių langų sąramų yra dažname prabangesniame senosios statybos plytiniame name.
Stogas – namo, rizalito, mezonino, prieangio – dvišlaitis.
Atnaujinti senieji profiliuoti dūmtraukiai (jie geltonų plytų) bei sumūryti, atkuriant trijų eilių vainiką, nauji iš šiuolaikinių plytų (17 ir 18 nuotr.).
Namo viduje prieškambario durys (19 ir 20 nuotr.) įstiklintos; stiklas spalvotas ir raštuotas. Be to, čia iš abiejų šonų papildomai įstiklinta vertikaliais stačiakampiais stikliukais. O iš priebučio pusės skydeliai papuošti abstrakčiais profiliuotais ornamentais (21 nuotr.).
Šių durų atveju galima prisiminti Vytauto g. 47 name matytą rytų fasado laukujų durų prievarčios (taigi taip pat šoninį) įstiklinimą spalvotais stačiakampiais stikliukais (22 ir 23 nuotr.).
Aleksandro Stabrausko 2009, 2017, 2018, 2021 ir 2023 m. nuotraukos bei Rasos Putrimienės (Kultūros paveldo departamentas) 2014 m. nuotraukos iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro
Projektas Svarbiausi tautinės tapatybės dėmenys – kalba ir etninė kultūra, 3 tūkst.
