Strateginės aplinkybės

Kremliaus Trojos arkliai vis garsiau žvengia Europos Sąjungos centre. Slovakijos parlamentas vakar volu patvirtino premjero Roberto Fisko (Robert Fico) vyriausybę ir pritarė politinei darbotvarkei. Joje žadama sustabdyti valstybės karinę pagalbą Ukrainai, lėtai mažinti biudžeto deficitą ir įvesti naują bankų mokestį.

R. Fisko valdančioji koalicija jungia jo kairiąją, socialiai konservatyvią SMER-SSD partiją su mažesnėmis kairiųjų ir nacionalistų partijomis. Nieko naujo, tą jau matėme istorijos knygose: bolševikai ir naciai susivieniję prieš šimtmetį dalinosi pasaulį. To padarinius jaučiame iki šiol.

Ko gero, vienas svarbiausių naujojo seno premjero užsienio politikos tikslų, rodančių Kremliaus agentūrinio tinklo ir įtakos agentų veiklos sėkmę Slovakijos sprendimų priėmėjams, yra išlaikyti veto teisę ES.

Būtent dėl tokių šalių kaip Vengrija ir Slovakija, EK ir ES deda pastangas, kad būtų pereita prie paprastos daugumos balsavimo daugelyje sričių.

Turėdami liūdną Abiejų Tautų Respublikos patirtį, labai prašome EK ir ES paskubėti ir iš viso panaikinti veto teisę. Taip pat siūlytume daugumos balsų pritarimu įvesti galimybę pašalinti Rusijos satelites, kurios akivaizdžiai veikia išvien kartu su teroristine valstybe, iš ekonominio ir karinio blokų.

Gyvatė užantyje yra žymiai pavojingesnė nei driskių orda, gerai matoma ir lengvai prognozuojama mūšio lauke.

Mūsų visų saugumui, tokias valstybes kaip Slovakija ir Vengrija geriau reiktų pakeisti Ukraina, ją priimant į ES ir NATO nedelsiant. Taip būtų sustabdytas Kremliaus tarpvalstybinio terorizmo plitimas Europoje, ES gautų didžiules rinkas mainais į resursus, o vladyką Putiną ištiktų infarktas ir insultas vienu metu.

Beje, apie galimybę greitu laiku įgyvendinti mūsų siūlomą planą pradedant nuo Ukrainos priėmimo į ES, užsiminė ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel), antradienį atvykęs į karo apimtą Kijevą.

Savo kalboje Ukrainos sostinėje jis pareiškė, kad Ukraina toliau artėja prie ES (tapimo nare), ir apibūdino Kijevo pažangą kaip nepaprastą.

Reikšmingi postūmiai

Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad Vokietija lapkričio 21 d. perdavė Kijevui naują gynybos paketą, kurio vertė – 1,3 mlrd. eurų. Jį sudaro 4 oro gynybos sistemos IRIS-T, 155 mm artilerijos sviediniai, prieštankinės minos ir kiti ginklai.

Tikrai labai džiaugiamės tokiu Berlyno ėjimu ir tuo, kaip pasikeitė Vokietijos sprendimų priėmėjų pozicija nuo Rusijos invazijos pradžios.

Šią naktį rusų okupantai surengė dar vieną oro smūgį Ukrainai, panaudodami 14 orlaivių „Shahed-136/131“. Visi priešo bepiločiai buvo sunaikinti. Kremliaus teroristai taip pat atakavo Odesos ir Bilhorodo-Dnistrovskio rajono (Odesos sritis) uosto infrastruktūrą raketomis Kh-31P, o Zaporožės miestą – raketomis Kh-22. Kh-22 sparnuotoji raketa nepasiekė taikinio ir nukrito Zaporožės srityje atviroje teritorijoje, sprogimo banga apgadino privačius namus.

Iš viso per parą įvyko 48 koviniai susirėmimai. Priešas surengė 5 raketų ir 61 oro smūgį, daugiau kaip 60 atakų salvinės raketų ugnies sistemomis į Ukrainos karių pozicijas ir įvairias gyvenvietes.

Deja, per atakas žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, sugriauti arba apgadinti privatūs gyvenamieji namai ir kita civilinė infrastruktūra.

Pagrindiniai mūšiai virė ties Avdejevka, kurią okupantai toliau bando apsupti. Ukrainiečių kariai laikosi tvirtai, priešui daro didelių nuostolių. Driskių puolamieji veiksmai buvo nesėkmingi į rytus nuo Novobachmutovkos, Stepovoje, Severnoje ir Pervomaiskoje.

Trumpai

Kataro, kuris tarpininkavo slaptose derybose, taip pat JAV, Izraelio ir „Hamas“ atstovai teigė, kad Izraelio vyriausybė ir „Hamas“ teroristai susitarė dėl keturių dienų paliaubų. Jų metu bus paleisti 50 Gazos ruože laikomų įkaitų mainais į 150 Izraelyje kalinamų palestiniečių. Į apgultą anklavą taip pat bus įvežama humanitarinė pagalba.

Manoma, kad „Hamas“ laiko daugiau kaip 200 įkaitų, o Izraelio premjero pirmininko Benjamino Netanyahu biuro pareiškime sakoma, kad 50 moterų ir vaikų bus paleisti per keturias dienas, per kurias bus padaryta pertrauka kovose.

Jungtinės Valstijos Irake surengė du smūgius prieš Irano remiamus kovotojus – tai pirmieji viešai paskelbti JAV atsako veiksmai Irake į dešimtis neseniai regione įvykdytų išpuolių prieš karius.

Iki šios savaitės Jungtinės Valstijos nebuvo linkusios imtis atsakomųjų veiksmų Irake dėl keblios politinės padėties.

Tuo tarpu Jemeno Irano remiami husių sukilėliai pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip jų pajėgos Raudonojoje jūroje užgrobia su Izraeliu susijusį krovininį laivą. Pasak pareigūnų, laivas buvo užgrobtas sekmadienį, o 25 jo įgulos nariai buvo paimti įkaitais.

Vaizdo medžiaga patvirtina, kad laivą užgrobę teroristai yra praėję karinius mokymus, kuriuos organizuoti galėjo tik Irano pajėgos. Atrodo, teroristai nori atidaryti naują frontą – jūroje.

Greičiausiai su Kremliaus teroristų pagalba, Šė Korėjai pagaliau pavyko paleisti pirmąjį šnipinėjimo palydovą. Komunistų valstybinės žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose matyti, kaip Riebuilis Kimas patenkintas stebi raketos nešėjos pakilimą.

Pietų Korėja atsakydama iš karto sustabdė 2018 m. su Pchenjanu pasirašyto karinio susitarimo dalies galiojimą.

Lietuvoje

Kiek mūsų kaimukyje bekalbėtume apie hibridines grėsmes, vis atsiranda veikėjų, kurie nemirksinčiomis akimis aiškina, kad karas ir „mianas“ yra nesusiję dalykai.

Palikite sportą sportininkams, nesikiškit į kultūrą! – gana nuoširdžiai pareiškia dūminės pirkios valstiečių provaikės ir provaikiai. Atmetus kelis įtakos agentus, kurie tą daro tyčia, sąmoningai, mes ir vėl su nerimu bei apmaudu stebime, kaip Kremliaus psichoperantų veiksmai atneša siekiamų rezultatų.

Kai jūs piktinatės, kodėl Putino „stipendiją“ gaunantis ir karą Ukrainoje šlovinantis menininkas ant ledo yra mūsų dėmesio centre, mes matome Rusijos propagandos ir informacinių operacijų poveikį.

Būtent čia yra visa esmė, kuri daug, daug pavojingesnė, nei atrodo. Apie informacines grėsmes ir praplautas smegenėles kalbame nuolat, bet aiškiai per mažai. Todėl tą darysime dar atkakliau, o čia tik trumpai sudėsime keletą akcentų.

Pirma, informacinio užkariavimo teoretikai ir praktikai Rusijoje išsyk po karo Gruzijoje sudėliojo veiksmų planą šalims, kurių negali užimti jėga. Jame numatytos priemonės, kuriomis tų šalių visuomenės „nuzombinamos“ taip, kad tampa „russkij mir“ dalimi ir šio rusiškojo nacistinio pasaulio gynėjais.

Antra, tokios visuomenės, išnaudojant demokratijos silpnąsias vietas, pačios išsirenka politikus, sprendimų priėmėjus, kurie dirba Kremliui. Slovakija ir Vengrija yra ryškiausias to pavyzdys. Gruzija – taip pat.

Trečia, net ir sąlyginai nedidelės lėšos, skirtos švietimui, analizei ir proaktyviam veikimui informacinėje erdvėje bei Kremliaus veiksmų numatymui, galėtų atsverti Rusijos įtaką, o svarbiausia – sulaikyti teroristus nuo galimų veiksmų.

Todėl Maskvos tikslas – kad kuo daugiau valstybės lėšų būtų naudojama mažiausiai prasmingiems dalykams. Pavyzdžiui, pirkti kariniams laivams, sumokant dabar, o gaunant juos po dešimties metų.

Ketvirta, Rusija žino, kad tiesioginis karas su NATO jai baigtųsi staigia mirtimi. Todėl ji planuoja ir darys viską, kad pakenktų mums, mūsų šaliai, kaimynams, bet taip, kad neperžengtų 5-ojo straipsnio ribų.

Tam labiausiai tinka asimetrinis karas, hibridinės atakos, kai naudojami klaidinantys informaciniai išpuoliai, keletas fizinių provokacijų bei kibernetinis sabotažas, blokuojant kritinės infrastruktūros veiklą. Su tankais ir divizijomis prieš tokias priemones nepakovosi.

Tokio pobūdžio atakoms tinkamai priešintis gali tik parengta, sąmoninga, žinanti, ką daryti visuomenė. Visuomenė, jūs, kurie lengvai gali atskirti ir užuosti mėšlą, suvyniotą į saldainio popieriuką, ir nesikrauti jo į savo galvas.

Kremlius turi žinoti, kad imtis bet kokių provokacijų – kurios nesukeltų NATO atsako – yra ir brangu, ir neefektyvu. Tam reikalingas ir gerai, tiksliai kaip laikrodis veikiantis mobilizacijos įgyvendinimo planas: resursai, tikslai, ir kas bei kaip turimais resursais įgyvendins numatytus uždavinius tiems tikslams pasiekti. Tik taip galime apsiginti.

Ir pabaigai. Kai mes matome, kad itin svarbūs gynybai ir saugumui kaimukio pareigūnai prabyla apie puolimus tankais ir manevravimą divizijomis maždaug apie 2035-uosius metus, mums norisi kaukti.

Tai rodo, kad mes esame visiškai nepasirengę, ir kad šie asmenys absoliučiai nesuvokia elementaraus dalyko – Rusija nekariaus tokio paties karo su mumis, į kurį ji įsivėlė Ukrainoje.

Jos FSB, SVR, GRU analitikai išmoko pamokas ir sudarinėja planus bei veiksmus į priekį, numato priemones ir kelius, kurie mums būtų netikėti, kuriems būtume nepasiruošę.

O mes ruošiamės atremti grėsmes po dešimties metų, išmokę (ir tai – iš dalies) dvidešimties – trisdešimties metų senumo pamokas.

Dėkojame nuolatiniam rėmėjui DT Artelė, UAB ir visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti