Nugaros skausmai – itin dažnas sveikatos sutrikimas, dėl kurio skundžiasi įvairaus amžiaus žmonės. Nors nugaros skausmų gali kilti dėl daugybės įvairių priežasčių, vienas svarbiausių juos lemiančių rizikos veiksnių – sėdimas gyvenimo būdas, kuomet per daug sėdime ir namuose, ir darbe bei per mažai judame. Specialistai patarianugaros sveikatą stiprinti reguliaria fizine veikla, taisyklingai sėdint ir stovint bei užtikrinant reikiamą kūno svorį.
Ilgas sėdėjimas – dažniausia nugaros skausmų priežastis
Pasak kineziterapeutės Ievos Morač, nors nėra vienos aiškios priežasties, lemiančios nugaros skausmus, daugiausia įtakos jiems atsirasti turi per didelė apkrova nugaros raumenims bei stuburui, kuri atsiranda dėl pasikartojančių judesių ir padėčių. Dėl to susilpnėja juosmenį stabilizuojantys raumenys.
„Sėdime gerokai per daug: ir darbe, ir keliaujant autobusu ar automobiliu, ir namuose prie stalo ar ant sofos. Tokioje vis pasikartojančioje padėtyje tinginiauja juosmenį stabilizuojantys raumenys, sutrumpėja dalis krūtinės, šlaunies raumenų, didėja apkrova bei atsiranda įtampa kaklo ar juosmens srityje. Ilgainiui gali atsirasti ir nugaros skausmai“, – aiškina I. Morač.
Kineziteraperapijos klinikos „Noriu judėti“ specialistei antrina ir BENU vaistininkė, kūno rengybos sportininkė Jūratė Vaičiūnienė, kurios teigimu, dažniausiai stuburą ir nugarą skauda antsvorio turintiems asmenims, kurie mažai juda, taip pat tiems, kurie dirba sėdimą darbą, neužsiima fizine veikla, nuolat patiria stresą.
„Nugaros skausmais skundžiasi įvairaus amžiaus žmonės. Tiek jauni, tiek vyresni. Jaunesniems žmonėms nugaros skausmus dažniausiai lemia ilgas sėdėjimas, netaisyklinga laikysena, nuolatinis naudojimasis išmaniaisiais įrenginiais, taip pat nesilaikant taisyklingos laikysenos principais. Vyresniems žmonėms dažniausiai nugarą skauda dėl degeneracinių ligų, taip pat didelę įtaką turi mažas fizinis aktyvumas“, – pasakoja J. Vaičiūnienė.
Anot vaistininkės, fiziškai neaktyviems žmonėms dažnai atsiranda apatinės nugaros dalies skausmas, kuris gali būti sąlygotas klubų sąnarių mobilumo trūkumo, silpnų liemens raumenų.
„Ilgas sėdėjimas yra didžiausias stuburo priešas. Nuo ilgo sėdėjimo gali atsirasti raumenų įtampa, ilgainiui raumenų disbalansas, kuris sąlygoja netaisyklingą laikyseną, tarpslankstelinių diskų degeneraciją. Atsiradęs skausmas signalizuoja, kad turime susirūpinti savo sveikata“, – sako J. Vaičiūnienė.
Nugaros skausmui gydyti – nuo mankštos iki priešuždegiminių preparatų
Pasak vaistininkės, jeigu skausmas nėra labai stiprus ir atsirado po tam tikros fizinės veiklos, pavyzdžiui, darbo sode ar intensyvesnės treniruotės, pakaks ir vaistinėje parduodamų prekių, tokių, kaip šildantis ar šaldantis tepalas, taip pat – masažo ar lengvos mankštos.
„Lengva mankšta yra siūloma esant raumenų skausmui po fizinio darbo ar treniruotės. Jeigu skausmas stipresnis, duriančio pobūdžio – pasitarus su vaistininku kelias dienas gali reikėti tam tikrą laiko tarpą vartoti priešuždegiminius nuskausminančius preparatus. Tačiau jei nugaros skausmas yra itin intensyvus ir atsirado staiga arba po traumos, visada patariame neužsiimti fizine veikla ir pirmiausia kreiptis į gydytoją, kad būtų išsiaiškintos jį sukėlusios priežastys“, – pabrėžia J. Vaičiūnienė.
Anot vaistininkės, nestiprus ilgalaikis nugaros skausmas rodo, kad turime atkreipti dėmesį į laikyseną, trumpinti sėdėjimo laiką, daryti pertraukėles, būti fiziškai aktyvesni.
Patarimai, kaip išvengti nugaros skausmų
Pasak vaistininkės J. Vaičiūnienės, pagrindinė nugaros skausmų prevencija – fizinis aktyvumas. Reguliari nedidelio aktyvumo fizinė veikla padeda stiprinti nugaros ir viso kūno ištvermę bei pajėgumą, palaikyti raumenų balansą.
„Būkite fiziškai aktyvūs kasdien. Tam tinka pasivaikščiojimai, plaukimas, slidinėjimas žiemą, nugaros raumenų stiprinimo mankštos. Itin svarbus liemens raumenų stiprinimas, krūtininės stuburo dalies bei klubų sąnarių mobilumo gerinimas. Stiprūs raumenys aplink stuburą sukuria tarsi apsauginį skydą, taip sumažindami stuburo pažeidžiamumą. Išmokite ir atsipalaidavimo pratimų – jie padės sumažinti stresą, įtampą, o tuo pačiu ir skausmus“, – pataria aktyviai sportuojanti farmacijos specialistė.
Jos teigimu, ilgai sėdintiesiems būtina daryti pertraukėles, per jas pakeisti padėtį, pasimankštinti.
„Sėdėdami įsitikinkite, kad nugara ir rankos turi tinkamas atramas, kelius ir klubus stenkitės laikyti tame pačiame lygyje. Jeigu turite galimybę, nesėdėkite toje pačioje pozoje ilgiau nei pusvalandį. Gera laikysena gali gerokai sumažinti nugarai tenkantį spaudimą ir stresą“, – sako vaistininkė.
Ji taip pat ragina laikytis sveikos mitybos, tinkamo darbo ir poilsio režimo bei mankštintis tam, kad būtų tinkamai sureguliuotas kūno svoris, nes papildomas svoris išvargina nugaros raumenis. Būtent dėl to viršsvorio numetimas palengvina stuburui ir nugaros raumenims tenkančią apkrovą ir sumažina skausmo riziką.
„Svarbu suvokti, kad mūsų stuburą išlaiko tvirta raumenų sistema. Net ir turint tarpslankstelinių diskų išvaržų, kitų stuburo problemų, kineziterapeuto ar reabilitologo paskirta specializuota mankšta gali tapti jūsų išsigelbėjimu ir apsaugoti nuo skausmo atsiradimo ateityje, sumažinti vaistų nuo skausmo poreikį“, – dėmesį atkreipia vaistininkė J. Vaičiūnienė.
