Vilniaus miesto savivaldybė atnaujina finansavimo tvarką, skirtą kultūriškai vertingų pastatų išorės tvarkymui. Nuo šiol į dalinį finansavimą galės pretenduoti ne tik Senamiestyje, bet ir kituose rajonuose esančių istorinių pastatų savininkai. Skiriama finansavimo dalis išauga nuo 40 proc. iki 60 proc. pastatų išorės tvarkymui ir iki 80 proc. avarinės būklės balkonų bei kitų fasado elementų tvarkymui ar atkūrimui. Taip pat bus remiamas ir medinės architektūros, medinių langų ir durų atnaujinimas ar neišlikusių atkūrimas.
„Vilnius yra turtingas unikalia architektūra, tačiau laikas yra palikęs joje savo žymes ir daugelis istorinių pastatų mūsų mieste yra nepavydėtinos būklės. Būtent šių vietų vaizdas sudaro pirmąjį įspūdį apie sostinę, todėl siūlome savivaldybės pagalbą atnaujinant kultūros paveldą. Kviečiu sostinės gyventojus pasinaudoti skiriama parama tiek patogesniam gyvenimui istoriniuose statiniuose, tiek miesto savitumui išlaikyti“, – kalba Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Naujajai tvarkai pritarė Vilniaus miesto Taryba.
Pasinaudojant nuo 2018 m. skiriama parama, jau sutvarkyta daugiau nei šimtas kultūros paveldo objektų ir kultūros paveldo vietovėse esančių pastatų ar jų dalių. Balkonų atnaujinimas remiamas nuo 2015 m. Per tą laiką atnaujinta virš tūkstančio balkonų.
„Iki šiol didžioji paramos dalis buvo skiriama Senamiestyje esantiems pastatams. Norime paskatinti kitose kultūros paveldo vietovėse, taip pat ir gerokai nutolusiose nuo centrinės miesto dalies, esančių pastatų gyventojus naudotis savivaldybės siūlomomis paskatomis“, – ragina Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Armakauskaitė.
Naujoji Vilniaus paveldotvarkos programa apjungia iki šiol veikusias tris finansavimo tvarkas: paramą Senamiesčio pastatų išorės tvarkymui, paramą kultūros paveldo pastatų, esančių kultūros paveldo vietovėse (Antakalnyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Rasų kolonijoje, Šnipiškėse) išorės tvarkymui ir paramą avarinės būklės balkonų tvarkymui, bei siūlo taiklesnę paramą istorinės medinės architektūros tvarkybai. Viena finansavimo kryptis skirta autentiškų medinių langų ir durų restauravimui ar neišlikusių atkūrimui pagal ikonografinę medžiagą.
Dabar į paramą galės pretenduoti visame Vilniuje esančių kultūros paveldo objektų savininkai.
Parama teikiama ne tik pastatams, įtrauktiems į Kultūros vertybių registrą, bet ir kultūros paveldo vietovėse – Senamiestyje, Antakalnyje, Naujamiestyje, Žvėryne, Rasų kolonijoje, Tuputiškėse, Skansene, Piromonte – esantiems pastatams.
Gauti dalinį finansavimą gali tiek pastatų savininkai – gyventojai, verslas, tiek pastatų valdytojai – bendrijos, pastatų administratoriai.
Pasinaudojant parama galima tvarkyti visą pastato fasadą, stogą, taip pat daugiabučių gyvenamųjų namų balkonus ir kitus avarinės būklės fasado elementus, atnaujinti ar atkurti kultūros paveldo vietovėse esančių pastatų autentiškus medinius langus ir jų apvadus, langines bei duris ir jų metalinius elementus.
Savivaldybė padengs 60 proc. į Kultūros vertybių registrą įtrauktų ir kultūros paveldo vietovėse esančių pastatų fasadų atnaujinimo išlaidų, 80 proc. balkonų ir kitų avarinės būklės fasadų elementų tvarkymo išlaidų. Atnaujinant vertingą medinę architektūrą bus padengiama 70 proc. tvarkymo išlaidų. Šiems pastatams dalinai finansuojami visi tvarkybos darbai, išskyrus vidaus apdailą, apšiltinimą, naujų pertvarų įrengimą, šildymo, nuotekų, vandentiekio sistemų įrengimą, remontą ar rekonstravimą. Taip pat, jei reikalinga – savivaldybė finansuos ir iki 70 proc. projektavimo, tyrimų, ekspertizės išlaidų.
Savivaldybė pagaliau pritarė Žygimantų g. projektui
– madeinvilnius.lt/verslas/statybos-vilniuje/savivaldybe-pagaliau-pritare-zygimantu-g-projektui/
„Ginčai dėl šio projekto prasidėjo kuomet Kultūros paveldo departamentas į Vilniaus senamiesčio vertingąsias savybes įtraukė nuo pėsčiųjų pasažo šalia Šv. Rapolo bažnyčios atsiveriančią panoramą ir teismo buvo paprašyta panaikinti statybos leidimą. [ … ] . [ … ] sutarta naujus statinius projektuoti taip, kad nuo pėsčiųjų pasažo šalia Šv. Rapolo bažnyčios senamiesčio panoramoje matytųsi bažnyčių bokštų dominantės.”
Vilniaus savivaldybėje – konferencija apie miesto plėtrą ir želdynų išsaugojimą
– pozicija.org/vilniaus-savivaldybeje-konferencija-apie-miesto-pletra-ir-zeldynu-issaugojima/
„ Lapkričio 30 dieną 17.30 val. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos salėje rengiama visuomenei atvira konferencija „Sostinės plėtra – ar įmanomas žalias ir protingai planuojamas Vilnius?“ . Renginyje pranešimus miesto plėtros ir želdynų apsaugos temomis skaitys sričių specialistai dr. Jekaterina Lavrinec, dr. Gintautas Tiškus, dr. Ričardas Skorupskas, Eduardas Kriščiūnas ir kiti. Numatomas ir bendruomenių atstovų pasisakymas.”
(Naudinga ir nevilniečiams – bus patirtis, savotiškas pavyzdys, į ką atkreipti dėmesį SAVO miestus ir miestelius nuo klaidų ginant [ar ir nuo nusikaltimų, kažkam tenkinant SAVO, o NE VISUOMENĖS reikmes!])
„Tiek kaip vilniečio, tiek kaip tarybos nario neapleidžia jausmas, kad miesto plėtra vyksta didžiuliu tempu, priimami lemtingai Vilniaus veidą ir kasdienio gyvenimo kokybę keičiantys sprendimai. Buvęs meras net skelbė, kad miestą būtina dekonstruoti ir pokyčių mastas iš tiesų tai patvirtina. Tačiau visa tai vyksta ir sprendimai priimami kažkur šalia, visuomenei ir ekspertams realiai nedalyvaujant. “