Gegužės 31 d. Vilniaus Taryba nusprendė restauruoti medinės architektūros paveldą – namą Užupyje, Polocko g. 5. Į Kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktas medinukas bus pritaikytas visuomenės poreikiams – restauruotame pastate galės įsikurti kultūrinių mainų su Baltarusija centras, Užupio biblioteka ar kitas bendruomenės traukos objektas.
Buvęs gyvenamasis namas adresu Polocko g. 52 yra unikalios medinės architektūros pavyzdys Vilniuje. Šiuo metu jis yra avarinės būklės, todėl sostinės savivaldybė šiais metais teiks paraišką atnaujinimo darbų finansavimui gauti. Planuojama, kad restauravimo darbams bus skirta apie 1, 6 mln. eurų. Nebenaudojamas pastatas taps Užupio gyventojų traukos centru – čia galėtų įsikurti biblioteka, skaitykla, jame vyktų įvairūs edukaciniai, kultūriniai renginiai bendruomenei. Kokia konkrečiai veikla bus vykdoma restauruoto pastato patalpose, šiuo metu dar yra atviras klausimas.
Polocko g. 52 pastatas pradėtas statyti dar 1876 m. Tai – ypatingos architektūrinės vertės medinis pastatas, puoštas menine drožyba, kuriai Vilniuje neprilygsta joks kitas medinis paminklinis namas.
Jame tarpukariu gyveno visuomenės ir kultūros istorijai svarbios asmenybės – menininkai Konstantinas Markovskis, Jadvyga Minska, rašytoja Sofija Bykova, lankėsi tapytojas Ferdinandas Rusčicas ir fotografas Janas Bulhakas. Namas 2006 m. buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.
Susiję straipsniai:
- Indijos Užsienio Reikalų Ministras Užupyje atidengs konstituciją sanskrito ir hindi kalbomis
- Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertai priėmė susitarimų protokolą
- Verčiamas naujas puslapis kultūros paveldo saugojimo srityje
- Vilniaus senamiesčio bendruomenė Seime aiškinasi dėl statybų teisėtumo Vilniaus Misionierių vienuolyno ansamblyje
- Trakų istorijos muziejuje vyks renginys, skirtas Stanislovo Mikulionio atminimui
- Vilniuje nukastas Gedimino kapo piliakalnio šlaitas (nuotraukos)
- Sostinės Taryba patvirtino Kaziuko mugės simbolį
- Kurios sostinės vietos įkvepia kurti?
- Muziejai šiuolaikinėje visuomenėje: žvilgsnis į ateitį
- Lygiai prieš 20 metų Vilniaus istoriniam centrui suteiktas UNESCO Pasaulio paveldo statusas
- Privatiems kultūros paveldo valdytojams kompensuota dalis išlaidų
- Musteikoje vyks „Medinio kultūros paveldo tvarkymas ir priežiūra Dzūkijos regione“
- Baigiami Jašiūnų dvaro atnaujinimo darbai
- Seime vyks pasitarimas dėl pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio – pokyčių
- Jaunimas bendrai dainuodamas sutartinę švęs Lietuvos gimtadienį (audio)
- G. Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį?
- Paveldosaugininkai: Ar neteks aiškintis Pasaulio paveldo komitetui dėl Vilniaus istorinio centro?
- Kultūros ministerija skyrė lėšų muziejinių vertybių restauravimui ir konservavimui
- Vilnelės krantinė taps fotografijų parodos vieta
- Svarbu išsaugoti gamtos, architektūros ir kultūros paveldą ateinančioms kartoms
- Automaidanas Vilniuje vainikuotas Užupio respublikos konstitucijos ukrainiečių kalba paskelbimu (nuotraukos, video)
- Gatvės muzikos diena kvies ne kariaut, o muzikuot
- Vilniečiai kviečiami teikti pasiūlymus Vilnelės pakrantės tvarkymui
- Kultūros ministras įpareigojo Kultūros paveldo departamentą nedelsiant parengti Vilniaus senamiesčio tvarkymo planą
- D. Kaniavienė. Atminties būtinybė: Antano Smetonos požiūris į paminklus
- „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Išsaugoti Trakus – puola savieji politikai ir kapitalistai (video)
- Vyks viešas Vilniaus Sapiegų rūmų restauravimo projekto pristatymas ir diskusija
- Pirmą kartą už paveldo suniokojimą nubausti statybos darbų vadovai
- D.Labeckis. Vilniaus parkų šiandiena: pagal medkirčių scenarijų
- R. Vainiks. Ar patalpos kuriose mirė Lietuvos atgimimo patriarchas dr. Jonas Basanavičius bus paverstos baru?
Namas gal ir gražus bet tai svetimkūnis Lietuvos žemėje,okupantų palikimas.
Nuo kunigaikščio Gedimino laikų Vilnius buvo daugiakultūrinis miestas, jame nuo seno gyveno vokiečiai, latviai, rusėnai (gudai), rusai, žydai, o nuo Vytauto laikų – totoriai ir karaimai.
XIX a. – tai lenkiškojo romantizmo miestas, kuriame vargonavo ir kūrė (šv. Kotrynos ir šv. Jonų bažnyčiose) kompozitorius ir vargonininkas Stanislawas Moniuszka (beje, Žemaitijoje rinkęs folklorą, sukūręs kantatą „Milda“), ir vienas žymiausių pasaulinio lygio poetų Adomas Mickevičius (Mickiewiczius).
Vilnius buvo ir žymus ortodoksinio judaizmo centras.
Deja, per II pasaulinį karą šis puikus miestas patyrė didžiulę demografinę katastrofą. Tam tikra prasme mes, lietuviai, ir esame jo kolonistai. Sunkiai surastum lietuvį vilnietį, kurio senelių šaknys būtų Vilniuje – beveik visi suvažiavę jau po II pasaulinio karo, ar net Gorbačiovo perestroikės laikais.
Tad nereikia stebėtis, kad žymių žmonių, gyvenusių Polocko g. 52 pavardės yra nelietuviškos. Bet tai mūsų, Lietuvos sostinės, istorija, ir mes turime ja domėtis, ją puoselėti ir plėtoti.
Vilnius – kultūrų ir architektūrų polifonijos miestas.
Čia po visų misionierių užstatymų kaip pasaldinta piliulė… Liberanalinės padugnės sunaikino tiek garbingų istorinių pastatų, kad, turbūt, atskira knyga galėtų išeiti. O čia išsaugos… “Ačiū”.