Pastarosiomis dienomis Vilniuje bei kituose Lietuvos miestuose nustatytas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis , susidarantis dėl neekologiško gyvenamųjų namų šildymo kietuoju kuru. Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas dėl išaugusios taršos kreipėsi į Aplinkos ministeriją su siūlymu uždrausti pastatus šildyti anglimi tose miesto zonose, kur sudarytos galimybės prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų.
„Vilniuje turime paradoksalią situaciją – centrinėje miesto dalyje gyvenantys ir besidarbuojantys vilniečiai kiekvieną žiemą paskęsta smoge, nes didelė dalis aplinkiniuose mikrorajonuose įsikūrusių individualių namų gyventojų iki šiol šildosi malkomis ar anglimi. Toks sprendimas – ne tik neekologiškas, bet ir labai kenksmingas aplinkinių sveikatai“, – pabrėžia V. Benkunskas.
Vilniaus mieste iš viso yra 32 tūkst. gyvenamųjų namų, iš kurių 5 tūkst. šildomi centralizuotai, 14 tūkst. – dujomis. Kuo šildomi dar 12 tūkst. pastatų, tiksliai nežinoma, tačiau manoma, kad daugelis naudoja būtent kietąjį kurą. 2019 m. buvo atlikta 1000 tokių namų gyventojų apklausa. Apskaičiuota, kad 0,5 proc. apie 60 gyvenamųjų namų, kurių šildymo būdas neidentifikuotas, šildomi anglimi, 4,3 proc. (apie 500 būstų) šildymui naudoja anglį ir biomasę, o didžioji dauguma – 91,9 proc. tokių gyventojų – būstus šildo tik biomase. Skaičiuojama, kad malkomis ar medienos briketais iš viso šildosi beveik 11 tūkst. būstų.
Savivaldybės administracija, siekdama pagerinti efektyvų energijos vartojimą pastatuose ir sumažinti aplinkos taršą, Aplinkos ministerijai siūlo apsvarstyti galimybę miestų senamiesčiuose ir kitose miestų zonose, kuriose pagal savivaldybių patvirtintus šilumos ūkio specialiuosius planus yra numatyta centrinio šildymo zona, uždrausti pastatus šildyti anglimi.
Kad toks sprendimas netaptų milžiniška našta gyventojams, taip pat siūloma numatyti ir finansines priemones, kurios leistų pakeisti seną, taršią šildymo įrangą nauja. Jau dabar Lietuvos verslo paramos agentūra gyventojus kviečia pasinaudoti priemone „Katilų keitimas namų ūkiuose“ ir pateikus paraišką finansavimui gauti, neefektyvius biomasę naudojančius šildymo katilus pakeisti į efektyvius biokuro katilus arba šilumos siurblius. Savivaldybės siūlymu, priemonė galėtų būti išplėsta, o finansavimas numatytas ne tik biokuro katilams ar šilumos siurbliams įsigyti, bet ir įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius.
Vicemero V. Benkunsko teigimu, savivaldybė tai pat svarsto Vilniaus miesto atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros 2021–2030 m. veiksmų plane numatyti galimybę teikti paramą namų ūkiams, įsidiegusiems atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias technologijas.
