Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtinto Nacionalinį savižudybių prevencijos veiksmų 2023-2026 metams planą.
Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio, pastaruoju metu pastebima savižudybių mažėjimo tendencija, bet ir viena tokiu būdu prarasta gyvybė yra per daug. „Savižudybės Lietuvoje yra indikatorius, kiek svetimumo yra įsimetę į mūsų santykius. Vien administracinėmis priemonėmis savižudybių problemos neįmanoma išspręsti, todėl naujajame plane didelis dėmesys skirtas visuomenės švietimui ir darbui su bendruomenėmis bei artimaisiais, sąmoningumo didinimui, kad laiku atpažinus suicidinį elgesį bei mintis, būtų suteikta visa reikalinga pagalba“, – nurodo ministras.
„Nors savižudybių skaičius Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo perpus, ši problema išlieka labai aktuali. Todėl kartu su geriausiais šios srities mokslininkais bei praktikais, taip pat institucijų atstovais išskyrėme prioritetus ir parengėme veiksmų planą, kuriuo siekiame iki 2026 metų pabaigos sumažinti savižudybių skaičių iki 16,6 atvejų 100 tūkst. gyventojų per metus. Jei pavyktų pasiekti šį tikslą, papildomai būtų išsaugota ne mažiau kaip 60 gyvybių, lyginant su 2022 metais, kai šalyje įvyko 527 savižudybės“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas.
Tobulinant visuomenės gebėjimus atpažinti savižudybės grėsmę, užmegzti ryšį ir nukreipti pagalbos, numatoma mažinti visuomenėje vis dar gajus mitus apie savižudybę, tokių asmenų atskirtį ir stigmą vykdant viešosios komunikacijos, socialines kampanijas. Taip pat numatoma plėsti „vartininkų“ – asmenų, galinčių atsidurti arčiausiai savižudybės grėsmę patiriančio žmogaus – ratą ir stiprinti jų kompetencijas. Į mokymus aktyviai įsitrauks švietimo, policijos, Kalėjimų tarnybos, sveikatos, socialinių paslaugų specialistai.
Teikiant pagalbą savivaldybės lygiu, labai svarbu bendradarbiauti skirtingų sričių specialistams, keistis informacija ir kiekvienam kokybiškai atlikti savo funkcijas. Tam tikslui plane numatyta parama diegiant savižudybių prevencijos algoritmus savivaldybėse per mokymus ir veiksmingesnį tarpsektorinį bendradarbiavimą.
Siekiant realaus šių algoritmų įgyvendinimo praktikoje, jau 2024 metais kai kuriose savivaldybėse pradės veikti savižudybių prevencijos koordinatoriai. Jų pareiga – stebėti ir tobulinti pagalbos algoritmą ir bendradarbiavimą, organizuoti pagalbą artimiesiems, didinti savivaldybės gyventojų informuotumą apie pagalbos galimybes ir kita.
Tobulinant pagalbos sistemą mėginusiems žudytis ar patiriantiems savižudybės grėsmę, plane numatyta stiprinti nemedikamentinių paslaugų prieinamumą, tobulinti specialistų kompetencijas, diegti įrodymais grįstas specializuotas intervencijas. Taip pat didelis dėmesys skiriamas bandžiusiųjų žudytis ir nusižudžiusių asmenų artimiesiems: numatyta plėtoti paslaugas, kurios apimtų tiek individualias konsultacijas, tiek savitarpio pagalbos grupes.
Pokyčiams reikalinga kokybiška vykdomų veiklų stebėsena, todėl plane numatyta tobulinti savižalos atvejų, savižudybių registravimą, taip pat vykdyti išsamią pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims organizavimo stebėseną, reaguojant į trūkumus ir siekiant sistemingo jų šalinimo.
Siekiant pagrindinio tikslo – mažesnio savižudybių skaičiaus, bus mažinamas atotrūkis tarp skirtingų savivaldybių, orientuojantis į tas teritorijas ir tikslines grupes, kur padėtis yra prasčiausia. Ne mažiau svarbu stiprinti ir palaikyti atvirą ir duomenimis grįstą diskusiją šia tema. Numatoma, kad Higienos institutas teiks analitines ataskaitas apie savižudybių statistiką, jos pokyčius ir tendencijas, o Sveikatos apsaugos ministerija suburs ekspertų tarybą, kurioje bus aptariamos šios tendencijos, plano įgyvendinimo sėkmė ir trūkumai, ir teikiami siūlymai dėl veiklų tobulinimo.
