Trečią šių metų ketvirtį Lietuvos oro uostų aviacijos rodikliai toliau gerėjo, o vien rugsėjį bendrovė aptarnavo beveik 8,5 proc. daugiau keleivių negu per tą patį mėnesį pernai. Viso trečiojo šių metų ketvirčio rezultatai rodo, kad keleivių srautas Lietuvos oro uostuose buvo 5 proc. didesnis (lyginant su analogišku 2022 m. ketvirčiu), aptarnauta 4 proc. daugiau skrydžių.
„Vasara ir kalendorinio rudens pradžia buvo labai aktyvi, o pagrindiniai visų oro uostų veiklos rodikliai stabiliai augo bei prilygo prieš pandemiją pasiektiems rezultatams, esame tikrai labai aktyviame augimo laikotarpyje, kuris neturėtų sustoti ir spalį. Žymesnio pokyčio laukiame prasidėjus žiemos aviacijos sezonui spalio pabaigoje, kai iš esmės koreguojasi aviacijos skrydžių tvarkaraščiai, mažėja paklausa keliauti tam tikrais maršrutais“, – sako Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Tomas Zitikis.
Spurtavo Vilniaus oro uostas
Didžiausią augimo pagreitį trečią šių metų ketvirtį pasiekė Vilniaus oro uostas. Gausiausią skaičių krypčių siūlantys oro vartai aptarnavo per 1,31 mln. keleivių – 5,3 proc. daugiau negu tuo pačiu periodu pernai. Nedaug atsiliko keleivių srauto augimo tempas Kauno oro uoste, kur aptarnauta 4,9 proc. daugiau asmenų, iš viso – 366,6 tūkstančio. Keliaujančiųjų per Palangos oro uostą skaičius palyginti su praėjusių metų trečiu ketvirčiu išliko toks pats – per tris mėnesius aptarnauta 85 tūkst. žmonių.
Bendrovės duomenimis, Vilniuje fiksuotas ir ryškiausias skrydžių skaičiaus pokytis – per ketvirtį aptarnauta net 6 proc. daugiau skrydžių. T. Zitikis pastebi, kad šiek tiek įtakos tam turėjo pirmą kartą Lietuvoje surengtas NATO viršūnių susitikimas, vykęs Vilniuje liepos 11–12 dienomis. Lietuvos oro uostai buvo atsakingi už tūkstančių svarbių svečių priėmimą bei išlydėtuves – orlaivių judėjimo piko metu lėktuvai (komerciniai ir delegacijų) Vilniaus oro uoste kilo ir leidosi kas 3–4 minutes.
„Tačiau didžiąją dalį augimo nulėmė įgyvendinti susitarimai dėl didesnio skrydžių dažnio bei naujų krypčių, taip pat – išaugusi užsakomųjų skrydžių paklausa į populiarias vasaros atostogų šalis“, – paaiškina T. Zitikis.
Bendras skrydžių skaičius per visus tris oro uostus trečią šių metų ketvirtį viršijo 15 tūkst. ir buvo beveik 4 proc. didesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Oru gabentų krovinių kiekis trečią ketvirtį siekė 4,76 tūkst. tonų ir buvo 14 proc. mažesnis negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Rugsėjis tapo vasaros pratęsimu
Prasidėjus rudeniui, rugsėjį, keleiviams iš Lietuvos oro uostų buvo prieinami 82 skrydžių maršrutai. Krypčių skaičius iš Kauno išliko nepatikęs, o iš Vilniaus ir Palangos – kiek mažesnis, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai. Užtat keleiviai šių metų rugsėjį buvo daug aktyvesni negu pernai: Vilniaus oro uoste aptarnauta beveik 10 proc. daugiau, Kauno ir Palangos oro uostuose – 4 proc. daugiau keleivių.
Iš viso rugsėjį Lietuvos oro uostų paslaugomis pasinaudojo per 576 tūkst. žmonių. Aptarnauta per 5 tūkst. skrydžių – 6,5 proc. daugiau negu 2022 m. rugsėjį. Krovinių srautas šių metų rugsėjį sudarė 1,7 tūkst. tonų ir buvo 18 proc. mažesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Pasak T. Zitikio, savo aktyvumu keleivių srauto prasme stebina ne tik šis rugsėjis, bet ir pirminės spalio tendencijos, šiuo metu Lietuvos oro uostai jau pasirengę žiemos sezonui, kuris įprastai turi savų niuansų: atėjus šaltesniems orams keičiasi kelionių kryptys ir jų dažnumas, kurį nulemia oro bendrovių sprendimai. „Tačiau šią žiemą iš Lietuvos tiesiogiai bus galima pasiekti ne tik pagrindines Europos sostines ir svarbius miestus, kalnų kurortus, bet ir tokius šiltuosius kraštus, kaip Kanarų salas, Jungtinius Arabų Emyratus“, – dėmesį atkreipia Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas.
Svarbu paminėti ir tai, kad nuo šių metų žiemos sezono pradžios toliau gerės Lietuvos susisiekimas oru su svarbiausiomis Europos sostinėmis. Daugelis tradicinių oro bendrovių plečia savo veiklą Vilniaus oro uoste ir didina rengiamų skrydžių dažnį. Šį rudenį ir žiemą keleiviams bus dar paprasčiau ir patogiau pasiekti Helsinkį, Kopenhagą, Stokholmą, Frankfurtą, Vieną, Briuselį ir kitus Europos ekonominius ir aviacijos centrus.
Šiuo metu Lietuvos oro uostuose reguliarius skrydžius vykdo 12 oro bendrovių, iš kurių 9 yra tradicinės ir dar trys – žemų kaštų oro bendrovės.
