Rugsėjo 26 dieną Latvių kalbos agentūra (Latviešu valodas agentūra) Europos kalbų dienos proga surengė tarptautinį seminarą kalbos konsultantams „Kalbos konsultacijos: papročiai ir dabartinės tendencijos“.
Seminare kalbos konsultantai iš Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Danijos, Estijos, Nyderlandų, Slovėnijos, Čekijos, Slovakijos Lietuvos ir Latvijos dalijosi kalbos konsultacijų teikimo patirtimi, pristatė turimas skaitmenines priemones, aptarė naujausias tendencijas ir problemas, su kuriomis susiduriama konsultuojant.
Visose dalyvavusiose šalyse rūpinamasi kalbinių žinių sklaida skaitmeninėmis priemonėmis (kuriamos ir tobulinamos kalbos klausimų ir atsakymų į juos bazės, žodynai, žinynai ir kt.), stengiamasi pritaikyti jas mobiliesiems įrenginiams, kad būtų patenkintas didelis kalbinių žinių poreikis.
Kai kuriose šalyse konsultavimo telefonu mažinama arba atsisakoma (pvz., Islandijoje), tačiau dauguma dalyvių pritarė Danijos atstovei, kad niekas negali atstoti tiesioginio ryšio – pokalbio telefonu, šis būdas daugelyje šalių vis dar labai svarbus.
Konsultacijų telefonu neketina atsisakyti ir Kalbos komisijos konsultantai.
Kalbos komisijos atstovės Aurelija Dvylytė ir Sigita Sereikienė seminare perskaitė pranešimą „Jautrios (įtraukios) kalbos aspektai vartosenoje ir konsultacijose“.
Pranešime aptartos pastarųjų metų vartosenos tendencijos: polinkis kai kur vietoj apibendrinamosios vyriškosios giminės vartoti moteriškosios ir vyriškosios giminių formas pagrečiui, pastangos suformuluoti jautresnius, empatiškesnius (nors ir ilgesnius!) pavadinimus įvairių negalių, priklausomybių turintiems žmonėms.
Kalbėta ir apie tai, kad ne visada paprasta nubrėžti ribą tarp neapykantą kurstančios kalbos ir tiesiog emocingo neigiamai vertinančio kalbėjimo.
Seminaras vyko „Zoom“ platformoje anglų kalba su sinchroniniu vertimu į latvių kalbą.
Seminaro dienotvarkė ir visų pranešimų santraukos anglų k. teikiamos Latvių kalbos agentūros svetainėje čia.
Ištrauka iš šio straipsnio
“Visose dalyvavusiose šalyse rūpinamasi kalbinių žinių sklaida skaitmeninėmis priemonėmis (kuriamos ir tobulinamos kalbos klausimų ir atsakymų į juos bazės, žodynai, žinynai ir kt.), stengiamasi pritaikyti jas mobiliesiems įrenginiams, kad būtų patenkintas didelis kalbinių žinių poreikis.
Ką į tai atsakytų Ekonomikos ir inovacijų ministrė Armonaitė?
🙁
🙁
🙁
To betrūko. Ne kožnam pabažnam ministrė aiškinsis…