Beveik 17 mln. eurų vertės sutartis naujam keleivių terminalui Klaipėdos naujojoje perkėloje statyti – tai ydingo viešųjų išteklių planavimo pavyzdys, kurį AB „Smiltynės perkėla“ valdanti Susisiekimo ministerija turėtų nedelsdama stabdyti, įsitikinęs liberalas Andrius Bagdonas.
Jis atkreipia dėmesį, kad iš bilietų, per trejus metus pabrangusių maždaug dvigubai, finansuojamas projektas patiems keleiviams net nebus reikalingas. Abejonę dėl naujojo terminalo praėjusį penktadienį Nidoje posėdžiavusiai Seimo Neringos bičiulių grupei iškėlė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis. Jo pastebėjimu, terminalas keleiviams bus nenaudingas, o pačiai Neringai – ir žalingas.
Pagrindinė viešai įvardijama terminalo funkcija – keleiviams laukti kelto. Kaip įvardijama architektūrinį projektą rengusios studijos „Altitudės“ koncepcijoje: tai bus pastatas, „atveriantis vaizdus į Kuršių neriją laukiantiems kelionės keltu“.
Anot A. Bagdono, absoliuti dauguma keleivių Naujojoje perkėloje kelto laukia automobiliuose. „Laukimo paslauga iš dalies turėtų prasmę nebent per didžiausią sezoninį piką. Kai eismas įprastas, į keltą patenki nelaukęs. Vis dėlto net ir susidarius spūstims, kuris vairuotojas lakstys laiptais pirmyn atgal iš terminalo prie savo automobilio? Laukimas prasmingas tik keliaujantiems pėsčiomis arba dviračiais. Tokia funkcija sėkmingai užtikrinama Senojoje perkėloje. Naujojoje perkėloje vairuotojams reikia tik trijų dalykų: kasos, tualeto ir kuo greičiau patekti ant denio“, – aiškina neringiškis Seimo narys.
Be to, A. Bagdono pastebėjimu, prieš dešimtmetį atnaujinta Senoji perkėla kainavo 4 mln. litų – tai yra apie 15 kartų mažiau, negu planuojama investuoti į Naująją perkėlą.
Jo vertinimu, tikroji statomo terminalo paskirtis yra net ne infrastruktūros keleiviams kūrimas, o lūkestis pastatyti šiuolaikišką biurą su gražiu vaizdu įmonės darbuotojams. „Pastato plotas užims 2400 kv. metrų, o įmonėje dirba 100 žmonių. Vienam darbuotojui teks 24 kv. metrai, tačiau dauguma jų darbo dieną praleidžia ne biure, o mariose. Remiu geresnes sąlygas darbuotojams, tačiau pažangiausios įmonės biurus nuomojasi, o ne statosi pačios“, – pabrėžia A. Bagdonas.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad dar pernai „Smiltynės perkėla“ naujajame pastate įžvelgė „laivų remonto dirbtuvių“ funkciją, nors tokia pagal projektą net neįmanoma fiziškai. „Vadinasi, įmonė nė nežino, ko nori. Tuo tarpu Neringoje iki skausmo žinome, kad mums reikia ne naujų pastatų žemyno krante, o modernių, patogių ir ekologiškų susisiekimo būdų tarp Klaipėdos ir Nidos, pavyzdžiui, elektrinio kelto. „Smiltynės perkėlai“ tai visiškai nerūpi“, – stebisi A. Bagdonas.
Liberalo supratimu, naujasis terminalas neprisidės prie Neringos ekologijos net per pastaruosius metus beveik dvigubai pabrangus automobilio kėlimo paslaugai. „Smiltynės perkėla“ yra teigusi, kad naujasis terminalas leis teritorijoje priimti beveik trigubai daugiau automobilių – 140 transporto priemonių vietoje šiuo metu telpančių 65. „Kitaip sakant, keltų bendrovė planuoja kuo patogesnes sąlygas individualiam transportui, kuriam vasarą kurorte nėra užtektinai vietos ir niekada nebus. Viskas turėtų būti daroma atvirkščiai – investuojama į alternatyvius susisiekimo būdus mariomis, naujus ekologiškus maršrutus, keliavimą dviračiais, skatinant automobilius palikti žemyno krante“, – teigia A. Bagdonas.
Praėjusį dešimtmetį keliantis į Smiltynę keleivio bilietas kainavo apie eurą arba mažiau kaip eurą, automobilio perkėlimas – apie 11–12 eurų. 2021 m. birželį keleivio bilieto kaina pabrango iki 1,1 euro, automobilio – iki 13 eurų. 2022 m. birželį kainos vėl kilo: keleivio – iki 1,3 euro, automobilio – iki 18,3 euro. Šių metų birželį dar kartą pakėlus kainas, dabar bilietas asmeniui kainuoja 1,5 euro, automobiliui – 20,5 euro.
Naujosios perkėlos projektas buvo suderintas 2021 m., kai pastebimai pradėjo kilti perkėlimo paslaugų kainos. Terminalo statybų sutartį su rangovu AB „Smiltynės perkėla“ pasirašė prieš dvi savaites, rugsėjo 11 dieną. 98,99 proc. keltų bendrovės akcijų valdo Susisiekimo ministerija, viena iš trijų bendrovės valdybos narių yra ministerijos tarnautoja.
„Ar kas nors iš valdybos narių pagalvojo atlikti terminalo statybų sąnaudų ir naudos analizę, ar vien vadovavosi keltų bendrovės direktoriaus vizija, kuriam turbūt norisi patogesnio kabineto su vaizdu į marias?“ – sako A. Bagdonas.
