Europos keleivinio transporto sistema jau kurį laiką aktyviai elektrifikuojama, tad Lietuva siekia neatsilikti: vis daugiau savivaldybių keleivius ruošiasi nudžiuginti elektriniais autobusais, įrenginėja įkrovimo stoteles. Vis dėlto, Europoje stebima ryški tendencija – rajoninis transportas pereina į mažesnius, 16-22 sėdimų vietų miesto ir tarpmiestinio tipo mikroautobusus, atsisakant didelių autobusų ir taip mažinant ekspoatacijos kaštus.
Rugpjūčio 24 d. buvo paskutinė diena kai šalies miestų bei priemiesčių autobusų parkai galėjo pasinaudoti galimybe gauti lėšų ir atsinaujinti aplinkai draugiškomis transporto priemonėmis. Tad kyla klausimas, ar Lietuvos savivaldybės pasinaudos galimybe priimti iš tikrųjų ekonomiškus sprendimus?
Elektrifikaciją transporto srityje dar labiau skatina šiemet Europos Sąjungos(ES) priimtas sprendimas nuo 2035 metų drausti registruoti naujas transporto priemones su vidaus degimo varikliais, siekiant iki 2050 metų ES Žaliojo kurso strategiją paversti realybe.
Lietuvos autobusų parke turėtų nebelikti senų ir taršių autobusų
Atsižvelgdama į transporto sektoriui ES keliamus tikslus, Lietuvos susisiekimo ministerija atsinaujinti pakvietė ir mūsų šalies autobusų parkus. Vietoje senų ir taršių – įsigyti naujus elektra varomus arba vandeniliu pildomus, pasinaudojant ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
Iš viso skiriama 66 mln., iš jų 6 – infrastruktūros kūrimui: įkrovimo stotelėmis ar vandenilio papildymo punktams. Visą vasarą Lietuvos vežėjai galėjo teikti paraiškas gauti finansavimą. Galimybe galėjo pasinaudoti juridiniai asmenys, su kuriais sudarytos viešųjų paslaugų teikimo sutartys vykdyti keleivių vežimo veiklą 42 Lietuvos rajonuose ir teritorijose.
Tokiu būdu iki 2026 m. pavasario Lietuvos autobusų parką siekiama papildyti 230 naujų elektra varomų arba vandeniliu pildomų autobusų bei užtikrinti jų įkrovimui bei papildymui skirtos infrastruktūros įrengimą. Taip tikimasi pagerinti viešojo transporto sistemą ir paskatinti gyventojus dažniau rinktis keliones autobusais.
Europoje augantis mažųjų autobusų poreikis – pavyzdys Lietuvai
Tuo metu Europoje perėjimas prie elektrinio transporto jau įgijo pagreitį. Maža to, išryškėjo tendencija tobulinant viešojo transporto sistemą labiau pagalvoti apie optimizaciją ir efektyvumą, todėl dideli autobusai keičiami mažesniais, 16-22 sėdimų vietų miesto ir tarpmiestinio tipo mikroautobusais.
Tokiais elektriniais mažaisiais autobusais apsirūpino pagrindinis Norvegijos sostinės, Oslo vežėjas, tokio transporto poreikis kyla Latvijoje, Estijoje bei kitose šalyse.
Modernizuojant Lietuvos viešojo transporto sistemą konkrečius sprendimus dėl aplinkai draugiškų autobusų įsigijimo priims savivaldybių tarybos. Prieš tai iškeldamos ir efektyvumo klausimus. Pavyzdžiui, ar 30-50 kilometrų atstumą vežti 10 žmonių 45 vietų autobusu yra efektyvu?
Čia galima priminti, kad vienas iš Lietuvos bendrojo plano koncepcijos pagrindinių vertybinių tikslų yra – „planuojant ir įgyvendinant susisiekimo sistemos koncepciją, siekti maksimalaus efektyvumo“.
„Dažnai ieškoma būdų kaip pervežti daugiausiai keleivių, ir tai yra labai svarbus kriterijus. Kai kurios savivaldybės jau turi labai gerai išanalizuotus nuvažiuojamus atstumus, keleivių srautą ir apskaičiuoja, jog jei rajono riba baigiasi už 30 kilometrų, 45 vietų autobuso nereikia.
Šiuo atveju poreikį patenkina vienas mažasis autobusas arba du, kuriuos abu galima įsigyti už vieno didelio kainą. Be to, mažųjų autobusų išlaikymo kaštai bei eksploatacija taip pat yra mažesnė už didelio autobuso. Siekdami efektyvumo dalis klientų atranda balansą tarp kainos, kokybės ir kaštų“, – sako elektra ir degalais varomus mikroautobusus gaminančios įmonės „Forveda“ vadovas ir bendraturtis Artūras Liudkevičius.
Savivaldybių atstovai turi spręsti efektyvumo klausimus
Atsižvelgdamas į užsienio šalių praktiką, A. Liudkevičius patartų analizuoti tiek sėdimų vietų perspektyvą, elektriniuose autobusuose tiek ir lyginti tai su nuvažiuojamu atstumu ir taip rasti aukso vidurį. Pavyzdžiui, didelio autobuso baterijos talpa gali būti apie 240 kilovatų ir ją visiškai įkrovus galima nuvažiuoti apie 320 kilometrų.
Tuo metu mažųjų miesto autobusų baterijos talpa yra 120 kilovatų ir su ja visiškai įkrauta galima nuvažiuoti 220 kilometrų ir vėl visiškai pakrauti per valandą greituoju krovimu.
„Šis klausimas aktualiausias savivaldybėms, kurių teritorijos riba nuo centro nutolusi apie 30 kilometrų. Galima nesunkiai apskaičiuoti – vieną kartą pakrautas mikroautobusas gali nuvažiuoti iš autobusų parko iki tolimiausios gyvenvietės 3-4 kartus, per valandą visiškai pasikrauti ir vėl nuvažiuoti tiek pat.
Šiuolaikiniam vartotojui svarstant pasirinkimą tarp nuosavo ir viešojo transporto, kursuojančių autobusų dažnis yra ypač svarbus parametras didinantis viešojo transporto patrauklumą. Tai ženkliai svarbiau nei autobuso dydis. Be kita ko, kadangi mikroautobusai įkraunami greičiau, toks transportas yra ir efektyvesnis“, – sako A.Liudkevičius.
Lietuvos, Skandinavijos, Baltijos, Vakarų ir Vidurio Europos rinkose veikiančios įmonės vadovas sako, kad užsienyje matoma tendencija pereiti nuo didesnių prie mažųjų autobusų kyla dėl šių priežasčių – manevringumas, mažesni pirkimo ir išlaikymo kaštai bei efektyvumas, turint galvoje tai, kad dideli autobusai dažnai važiuoja pustuščiai.
Pavyzdžiui, į Islandijos sostinės, Reikjaviko, miesto centrą dideliam autobusui apskritai įvažiuoti draudžiama, todėl ten keleivius surenka mažesni, o jau iš pagrindinės stoties į kitą miestą už kelių šimtų kilometrų veža didysis.
