Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį Krynicos saugumo ir ekonomikos forume susitiko su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė Vilniaus NATO viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimą, saugumo situaciją regione, dvišalio bendradarbiavimo klausimus.
Prezidentas pabrėžė, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikimas ir jo sprendimai pademonstravo transatlantinės bendruomenės vienybę ir susitelkimą ginti laisvojo pasaulio vertybes, stiprinti euroatlantinės erdvės saugumą ir siekį remti Ukrainą iki pergalės. „Turime bendrai siekti, kad Ukrainos euroatlantinės integracijos tikslai būtų įgyvendinti kaip įmanoma greičiau“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentai aptarė bendras šalių pozicijas dėl Ukrainos derybų siekiant narystės ES pradžios jau šiais metais, įšaldyto Rusijos viešojo ir privataus turto panaudojimo Ukrainai atstatyti, sankcijų Rusijai ir Baltarusijai stiprinimo ir kelių jas apeiti užkirtimo. Prezidentai sutarė ir toliau siekti įsteigti Specialųjį tarptautinį tribunolą, kuris galėtų patraukti Rusiją atsakomybėn už karo ir agresijos nusikaltimus. Lietuvos ir Lenkijos vadovai taip pat aptarė dvišalį ekonominį bendradarbiavimą ir bendrus infrastruktūros projektus. Pasak Prezidento, būtina paspartinti projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą, kuris sukurs geležinkelio jungtį tarp Baltijos šalių ir Lenkijos bei visos ES, taip pat padės stiprinti Europos Šiaurės ir Pietų transporto ašį ir prisidės prie karinio mobilumo užtikrinimo.
Diskusijoje apie ypatingą Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo vaidmenį regiono saugumo architektūrai Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste šalies vadovas pažymėjo, kad abi šalys nuo pat karo pradžios nieko nelaukdamos ir nedvejodamos pradėjo teikti visapusišką – finansinę, karinę, humanitarinę –paramą Ukrainai.
„Mūsų drąsus ir bendras veikimas tarptautinėje politikoje svariai prisidėjo prie daugelio svarbių procesų: ES sankcijų režimo Rusijai ir Baltarusijai įvedimo, Rusijos oligarchų ir valstybės turto įšaldymo, Ukrainos finansavimo per ES instrumentus užtikrinimo, rusiškų energijos šaltinių atsisakymo. Lietuva ir Lenkija toliau kartu sieks Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, dabar pagrindinis tikslas – ir toliau užtikrinti Ukrainai tokią paramą, kokios reikia, ir taip ilgai, kiek reikės. „Lietuvos ir Lenkijos partnerystė remiant Ukrainą iki pergalės niekada nebuvo susvyravusi, ja kliausimės ir toliau, neleisime agresoriui diktuoti savo taisyklių“, – sakė Prezidentas.
Šalies vadovas pažymėjo Liublino trikampio – trišalio formato, jungiančio Lenkiją, Lietuvą ir Ukrainą, – svarbą Ukrainos kovoje prieš agresorių bei jos euroatlantinės integracijos kelyje.
„Jau dabar šiuo trišaliu formatuperduodame savo patirtį, žinias, mokome Ukrainos karius NATO standartų ir praktikų. Liublino trikampiovalstybių istorinė praeitis ir patirtis leidžia, kaip niekamkitam, įvertinti Rusijos keliamas grėsmes. Todėl kartuturime nuolat priminti, kokį pavojų ne tik Europos, bet ir viso pasaulio saugumui ir tvarkai kelia Rusija. Kartu su visu demokratiniu ir laisvuoju pasauliu turime užtikrintistabilios ir taikios Europos, kurioje visos tautos galėtųlaisvai gyventi ir netrukdomos kurti savo gerovę, ateitį“, – sakė Prezidentas.
Sprendžiant iš teksto, matosi, kad Nausėda tuo pačiu metu kalbėjo ne vien kaip Lietuvos, bet lyg ir kaip Lenkijos prezidentas, t.y. lyg ir jos Prezidento vardu. Kas čia per jungtinės vienystės demonstravimas prasidėjęs. Antai, prieš kokį mėnesį Lenkijos ambasadorius Lietuvoje lenkišką tvarką darė tiesiogiai per Lietuvos valstybės pareigūną A.Valotką. Dabar Nausėda kalba lyg būtų ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos vadovas. Na, panašu, kaip savo metu Jogaila buvo Lenkijos karalius ir Vyriausiasis Lietuvos kunigaikštis. Bet juk tai prieštaravimas Konstitucijai, pagal kurią Lietuva suvereni valstybė. Žodžiu, konstituciniai suverenumo principai prezidentavime paversti kažkokiu jovalu.