Seimas pradėjo svarstyti Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma nustatyti proporcingas bausmes už pačius pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pagrindus.
Pasak projektą pristačiusio šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Andriaus Kabišaičio, kodekso pakeitimų poreikį visų pirma lėmė pokyčiai dabarties realijose – atsiradusios naujos ir suaktyvėjusios ankstesnės geopolitinės grėsmės, įvertinta karo Ukrainoje patirtis. „Lietuvos žvalgybos tarnybos, teikdamos 2023 m. grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, įvardijo pokyčius grėsmių struktūroje.
Vertinime nurodomas akivaizdus pavojus dėl galimų nusikaltimų valstybei, nedraugiškų valstybių siekis surinkti plataus spektro informaciją ir ne vien tą, kuri yra valstybės paslaptis. Tokios priešiškos valstybės, kaip Rusija ir Baltarusija, siekia daryti poveikį demokratiniams procesams Lietuvoje, tam panaudodami ne tik čia gyvenančius piliečius ar diplomatus, bet ir Lietuvos Respublikos piliečius“, − Seimo posėdyje kalbėjo Prezidento patarėjas.
A. Kabišaitis atkreipė dėmesį, kad teikiamu projektu nėra siekiama kontroliuoti ar paveikti sąžiningų Lietuvos gyventojų, kurie kuria valstybę ar reiškia savo poziciją, požiūrį į valstybės valdžią. „Projektu siekiama užkardyti ir nustatyti proporcingą baudžiamąją atsakomybę už tyčinius bei itin pavojingus veiksmus, kuomet asmenys tikslingai nukreipia savo pastangas prieš mūsų valstybę ir jos gyventojus, asmenys tyčia veikia Lietuvai nedraugiškų valstybių naudai ir netgi vykdo tokių valstybių ar jų užduotis“, − tvirtino šalies vadovo atstovas.
Teikiamu projektu siūloma papildyti nuostata, kad tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme, galėtų būti baudžiamas ne tik laisvės atėmimu nuo 4 iki 20 metų, bet ir laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
Prezidentas taip pat pasiūlė kriminalizuoti tarnybos paslapties ir kitų duomenų, kurie gali būti panaudoti kėsinantis į pamatines konstitucines vertybes, pagrobimą, pirkimą ar kitokį rinkimą turint tikslą bet kurią iš šių informacijos rūšių perduoti užsienio valstybių žvalgybos institucijoms. Asmeniui už tai grėstų laisvės atėmimas nuo 4 iki 10 metų.
Pagal įstatymo projektą, griežtėtų atsakomybė už kolaboravimą. Lietuvos pilietis, okupacijos ar aneksijos sąlygomis padėjęs neteisėtos valdžios struktūroms įtvirtinti okupaciją ar aneksiją, slopinti Lietuvos gyventojų pasipriešinimą arba kitaip talkinęs neteisėtai valdžiai veikti prieš Lietuvą, būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo 5 iki 15 metų (šiuo metu gresia laisvės atėmimas iki 5 metų).
Baudžiamąją atsakomybę numatoma griežtinti ir už dalyvavimą antikonstitucinių grupių ir organizacijų veikloje. Šiuo metu už tai gresia laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Pagal projektą, už tai būtų baudžiama nuo 5 iki 15 metų. Jei būtų dalyvaujama šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluotų antikonstitucinių organizacijų ar grupių veikloje, už tai grėstų laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Tokių organizacijų ar grupių vadovai būtų baudžiami laisvės atėmimu nuo 12 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.