Dirbantiems pagal individualios veiklos pažymą žmonėms mokesčių tvarka turėtų nesikeisti – atskaičius sąnaudas jiems būtų taikomas tas pats ir visiems vienodas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčių tarifas. Tokį pasiūlymą mokesčių reformos paketu keičiamam Gyventojų pajamų įstatymui registravo Liberalų sąjūdžio frakcija.
Reforma stringa
Anot frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo, į individualiai dirbančiuosius – daugiau kaip 200 tūkst. šalies gyventojų – nusitaikiusi reformos dalis stringa ir praktiškai, ir politiškai. „Netrukus sueina metai, kaip apmąstome mokesčių reformos gaires. Įvyko ne vieno komiteto posėdis, keli liberalų susitikimai su finansų ministre, praėjo reformos projektų pateikimas Seime. Kuo toliau, tuo aiškiau, kad siūlomas individualios veiklos apmokestinimo būdas ne tik neatitinka liberalų principų, bet ir praktiškai niekur neveda – tai yra neužtikrins teisingesnio mokesčių surinkimo. Todėl apsisprendėme paprastai: kviečiame nieko nekeisti – palikti, kaip yra“, – sako E. Gentvilas.
Jo pastebėjimu, individuali veikla žmonėms dažnai yra papildomas būdas užsidirbti. „Lietuvoje pajamas iš individualios veiklos kasmet deklaruoja 15–20 tūkst. daugiau žmonių. Dirbančiųjų pagal darbo sutartį ir kartu vykdančiųjų veiklą pagal pažymą kasmet daugėja praktiškai identiškai. Tai – tie patys žmonės. Tai žmonės, kurie, kurdami savo gerovę, dirba per du darbus. Maža to, atitinkamai du kartus moka sveikatos ir socialinio draudimo mokesčius“, – teigia E. Gentvilas.
Pernai individualios veiklos pajamas deklaravo 218 tūkst. asmenų, iš jų – du trečdaliai buvo dirbantys samdomą darbą – tai yra 138,5 tūkst. gyventojų.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Bagdonas pastebi, kad vidutiniškai vos vienos paslaugų grupės teikėjų metinės pajamos yra reikšmingai didesnės už kitų individualiai dirbančių – tai yra teisinės veiklos (advokatų, antstolių, notarų). „Ministerijos duomenimis, daugiau nei keturi tūkstančiai Lietuvos teisininkų iš individualios veiklos uždirba vidutiniškai apie 40 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų. Liberalai nemano, kad tai yra tokie pinigai, kuriuos valstybė turėtų žūtbūt labiau apmokestinti ir perskirstyti. Jeigu valstybė pasiryžusi, kad šiai profesijai būtinas kitoks mokestinis režimas, galima surasti kitų paprastų būdų negu naikinti visiems aiškų ir vienodą sąnaudų atskaitymo dydį ir apmokestinimo tarifą“, – aiškina Seimo narys.
Birželio mėnesį Liberalų sąjūdžio frakcija siūlė kompromisą – užuot visiems koregavus sąnaudų dydį ir mokesčio tarifą, daugiausiai pajamų gaunantiems save įdarbinusiems asmenims įvesti pajamų „lubas“, kurias pasiekę, jie turėtų keisti veiklos formą.
Pajamos nėra didelės
Seimo narys dar atkreipia dėmesį į statistinį individualiai dirbančių pajamų kuklumą. „Kirpėjai ir autoservisų meistrai iš individualios veiklos vidutiniškai prisiduria 3 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų per metus, apdailininkai – daugiau kaip 4 tūkst. eurų. Net verslo konsultantai ir programuotojai pagal pažymą uždirba apie 10 tūkst. eurų per metus. Negi tai tokios didelės įplaukos, dėl kurių Seime laužysime ietis?“ – stebisi A. Bagdonas.
Liberalo įsitikinimu, bet kokie neatsargūs mokesčių sistemos pertvarkymai, ypač mokesčius didinant, gali lemti priešingą efektą, negu tikisi Vyriausybė – individualios veiklos vykdytojai dalį pajamų slėps šešėlyje arba pasitrauks vien į samdomą darbą. „Seime jau svarstomas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas slopintų gyventojų privačią iniciatyvą, verslumą, atsakomybę už save. Todėl sieksime jį visiškai išbraukti“, – sako A. Bagdonas.
Finansų ministerijos duomenimis, visi 218 tūkst. pajamas pernai deklaravusių žmonių bendrai uždirbo 1,15 mlrd. eurų po atskaitytų sąnaudų – tai yra vidutiniškai 5,3 tūkst. eurų kiekvienas.
