Nusprendus pradėti oficialiai vystyti verslą dažnas susiduria su dilema. Kurią gi veiklos formą rinktis? Atidaryti įmonę ar visgi verslo vystymui užtektų individualios veiklos pagal pažymą?
Smulkiojo verslo atstovai dažnai renkasi užsiimti individualia veikla arba kita pakankamai nesudėtinga alternatyva – Mažosios bendrijos steigimas.
Tai daug paprastesni ir pigesni variantai nei Uždarosios akcinės bendro
atybės. Plačiau aptarsime būtent individualią veiklą bei mažąją bendriją, šių veiklos formų steigimo, apskaitos ypatybes ir skirtumus.
Trumpai apie individualią veiklą
Individuali veikla apibrėžiama kaip savarankiška veikla, kuria užsiimantis gyventojas planuoja gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Tai plačiai paplitusi verslo forma. Ją galima vystyti siekiant užsiimti:
- komercine/gamybine veikla (išskyrus nekilnojamąjį turtą ir jo nuomą);
- kūrybine, moksline, sportine savarankiška veikla.
Žinoma, pradėjus vykdyti individualią veiklą būtina mokėti tokius mokesčius kaip:
- Gyventojų pajamų mokestis (GPM);
- Privalomas sveikatos draudimas (PSD);
- Valstybinis socialinis draudimas (VSD).
Nuo ko pradėti norint registruoti individualią veiklą? Tai itin paprasta. Savo duomenis galima pateikti artimiausiame VMI skyriuje arba siunčiant laišką paštu, pildoma popierinė forma REG812.
Dar greičiau ir paprasčiau įregistruosite individualią veiklą internetu. Tereikia prisijungti asmeninėje Mano VMI paskyroje ir jau tą pačią dieną galima pradėti vykdyti individualią veiklą.
Mažosios bendrijos ypatybės
Mažoji bendrija (MB) yra vienas populiariausių juridinių vienetų mūsų šalyje. Tai ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. MB gali vykdyti bet kurią, įstatymų nedraudžiamą veiklą, jos nesudėtingas valdymas, o patys MB nariai neatsako savo asmeniniu turtu.
MB mokami mokesčiai:
- pelno mokestis (15 proc. tarifas, tačiau dažnai MB taikomas lengvatinis 5 proc. tarifas);
- privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos;
- gyventojų pajamų mokestis (GPM), moka gavę pajamas MB nariai, metų pabaigoje po deklaracijos pateikimo;
- pridėtinės vertės mokestis (PVM), viršijus 45 000 eurų pajamų sumai per praėjusius 12 mėnesių.
MB steigimas galimas elektroniniu būdu arba atvykus pas notarą. Norint įsteigti MB elektroniniu būdu visiems steigėjams privaloma turėti kvalifikuotą elektroninį parašą. Pasirinkus steigti MB elektroniniu būdu pravartu pasinaudoti įmonės steigimo paslaugas teikiančių įmonių pagalba.
Tuomet telieka sugalvoti įmonės pavadinimą, o visu kitkuo pasirūpina įmonė. Dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu neišėjus iš namų.
Kas gali tvarkyti buhalteriją?
Tiek individualios veiklos, tiek mažosios bendrijos buhalterija pakankamai nesudėtinga. Užsiimant individualia veikla dažnai be didesnių problemų buhalterija tvarkoma paties veiklos vykdytojo. Reikia pildyti individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Svarbu pasirinkti kuriuo apskaitos principu bus naudojamasi:
- pinigų apskaitos- pajamos pripažįstamos jas faktiškai gavus;
- kaupimo- pajamos pripažįstamos jas faktiškai uždirbus ir neatsižvelgiant į pinigų gavimo datą.
Išlaidoms pagrįsti naudojamos sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, kasos kvitai. Kai naudojamas kasos aparatas būtina pildyti kasos aparato operacijų žurnalą.
Mažojoje bendrijoje buhalteris taip pat nėra privalomas tol, kol įmonės pajamos nesiekia 45 000 eur sumos ir nėra būtinybės tapti PVM mokėtoju.
Žinoma, įmonės buhalterija šiek tiek sudėtingesnė. Joje jau gali būti darbuotojų, reikia skaičiuoti atlyginimus, didesnės pajamos.
Dažnai MB buhalterijai tvarkyti jos nariai, taupydami savo laiką, vis dėl to renkasi specialistą. Galima kurti darbo vietą ir samdyti buhalterį pagal darbo sutartį, arba galima rinktis apskaitos paslaugas teikiančią įmonę.
Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės pasirenkamos vis dažniau. Kodėl? Verslininkams tai daug palankesnis variantas, nes nereikia išlaikyti darbuotojo ir darbo vietos. Įmonei mokamas tik iš anksto sutariamas mėnesinis mokestis, o tai reiškia ženkliai mažesnius kaštus nei samdant buhalterį pagal darbo sutartį.
Samdoma įmonė nesusirgs, neišeis atostogų, o įvykus kažkokiems nenumatytiems, žmogiškojo faktoriaus lemiamiems, atvejams ne pats verslininkas, o samdomos įmonės komanda turės rūpintis, kad darbas būtų atliktas laiku.
Samdydamas buhalterį įmonės vadovas privalo užtikrinti darbo priemones, buhalterinės apskaitos programą bei jos išlaikymą. Visu tuo rūpintis nebereikia samdant buhalterinių paslaugų įmonę. Įvertinus visas rizikas paaiškėja, jog geriau samdyti buhalterinių paslaugų įmonę.
Visgi, registruoti individualią veiklą ar steigti Mažąją bendriją?
Sprendžiant verslo formos pasirinkimą svarbu paminėti, jog užsiėmimas individualia veikla- smulkiausia verslo vykdymo forma.
Tuo tarpu mažoji bendrija ir jos steigimas būtų siejamas su verslo veiklos vykdymu platesniu mastu.
Esminis skirtumas tarp individualios veiklos ir MB, jog vykdant individualią veiklą bus dirbama privataus asmens pagrindu.
Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jos nariai nerizikuoja savo asmeniniu turtu už įmonės prisiimtus finansinius įsipareigojimus.