Strateginis švietimo tikslas – kad kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeimos padėties, gautų kuo geresnį išsilavinimą. Bus laikomasi numatytų įsipareigojimų dėl švietimo finansavimo. Siekiama, kad mokytojų vidutinis mokytojų darbo užmokestis 2024 m. pasiektų 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
„Pirmiausia, ko prašau švietimo bendruomenės, – atviro dialogo. Mūsų sprendimai ir darbai yra bendri, nebūtinai tobuli. Bet visada lieka kelias tobulinti matant visumą ir bendrus siekius, o jie gana paprasti ir nesikeičia: kad kiekvienas vaikas, nesvarbu, kur gyvena ir kokia jo šeima, gautų kuo geresnį išsilavinimą.
Tuos pačius klausimus švietimo bendruomenė mato iš įvairių taškų. Todėl tiek daug laiko skiriame diskusijoms ir tarimuisi, kad kiek galima labiau priimti sprendimai ir įsipareigojimai atitiktų bendruomenės poreikius, lūkesčius ir interesus.
Noriu užtikrinti, kad laikomasi įsipareigojimų, numatytų kolektyvinėse sutartyse su profesinėmis sąjungomis, politinių partijų sutarime dėl švietimo, Vyriausybės programoje. Lėšų įsipareigojimams vykdyti reikės daug, esame pateikę kelių šimtų milijonų eurų poreikį biudžeto deryboms“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.
Švietimo finansavimas ir mokytojų darbo užmokestis nuosekliai auga. Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. I ketv. vidutinis mokytojo darbo užmokestis „į rankas“ siekė 857 Eur, 2023 m. I ketv. – 1328 Eur „į rankas“, arba augo daugiau nei pusantro karto. Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai švietimui 2019 m. sudarė 2, 24 milijardo Eur, 2023 m. jie siekia 3, 55 milijardo Eur (augimas – 58 proc.).
Nuo šios rugsėjo 1-osios mokyklų biudžetus papildys lėšos mokinių konsultacijoms, naujoms gyvenimo įgūdžių pamokoms, pailgintam pasirengimui pamokoms mokytojams, dirbantiems pagal atnaujinto turinio ugdymo programas.
Kaip pabrėžė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, viskas, kas bus pradėta naujais mokslo metais, aptarta su švietimo bendruomene, kartu gludinti sprendimai, projektai.
Nelyginėse klasėse – kelerius metus rengtos atnaujintos programos
Nuo rugsėjo 1-osios ilginamas laikas pasirengti pamokoms, tam skiriamas ir papildomas finansavimas. Šiais mokslo metais 20 proc. ilginamas laikas pasirengti pamokoms tiems mokytojams, kurie dirbs pagal atnaujintas bendrojo ugdymo programas. Jos bus įgyvendamos nelyginėse klasėse. Lyginėse klasėse bus tęsiamos ir užbaigiamos dabartinės programos. Dar kitais mokslo metais, 2024–2025 m. m., jau visos klasės dirbs pagal atnaujintas programas. Įsiklausius į chemijos ir fizikos dalykų mokytojų asociacijų siūlymą, pagal atnaujintas šių dviejų dalykų (fizikos ir chemijos) programas mokytis ir aštuntokai – vieninteliai iš visų lyginių klasių.
Ugdymo programos atnaujinamos kas dešimtmetį, atsižvelgiant į visuomenės pokyčius ir ateities iššūkius. Atnaujintose programose nėra radikalių permainų, tačiau mokymo tikslu tampa ne tik žinių įgijimas, bet ir mokėjimas šias žinias taikyti, turėti daugiau šiuolaikiniame pasaulyje reikalingų įgūdžių. Ugdymas orientuotas į kompetencijų ugdymą, mokytojams suteikiama galimybė savo nuožiūra rinktis 30 proc. savo mokomo dalyko turinio, stiprinamas tarpdalykinis ugdymas.
Atnaujintas programas rengė mokytojai, mokslininkai, tai buvo ne vienerių metų darbas, kuriuo nuo pirmų žingsnių rūpinosi Nacionalinė švietimo agentūra. Programos pradėtos atnaujinti dar per praėjusios Vyriausybės kadenciją. Pasiruošimas dirbti pagal naujas programas truko daugiau kaip metus: vyko mokymai, konsultacijos, parengta metodinė medžiaga, ilgalaikių pamokų planų pavyzdžiai.
Mokyklos jau yra nusipirkusios daugiau kaip 19 tūkstančių 26 pavadinimų vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas programas, daugiausiai – pradinukams. Ministerija šiemet mokykloms vadovėliams pirkti skyrė dvigubai daugiau lėšų negu ankstesniais metais – 16 mln. Eur.
Valstybiniai egzaminai bus laikomi mažesnėmis apimtimis
Mokymas glaudžiai su susietas su vertinimu. Todėl šiek tiek keisis ir brandos egzaminų sistema dabartiniams III klasės gimnazistams. Valstybinis egzaminas bus laikomas dalimis, mažesnėmis apimtimis – III klasės gimnazistai pavasarį laikys tarpinius pasiekimų patikrinimus.
Tai galimybė išskaidyti didžiulį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje ir kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau, atsiskaityti palaipsniui, nenukeliant visko į vieną brandos egzaminų sesijos mėnesį. Jei per tarpinį patikrinimą nepavyko pasirodyti taip gerai, kaip tikėtasi, lieka galimybė pasistengti egzamino metu.
Tarpinio patikrinimo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo – to užtenka, kad egzaminas būtų išlaikytas. Surinkęs (-usi) ne mažiau kaip 35 taškus per tarpinį patikrinimą, abiturientas (-ė) ateis į egzaminą žinodamas (-a), kad valstybinis egzaminas jau išlaikytas kad ir kiek taškų per jį gaus.
Siekiant, kad ir mokiniai, ir jų mokytojai jaustųsi ramiai, pirmajai tarpinius patikrinimus laikančiai kartai bus suteikta galimybė perlaikyti tarpinį patikrinimą po metų, IV gimnazijos klasėje, o į galutinį valstybinio brandos egzamino rezultatą bus įskaičiuotas aukštesnis tarpinio patikrinimo rezultatas.
Patikrinimai, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą, vyks elektroniniu būdu, mokyklose.
Numatomos papildomos lėšos mokinių pasiekimų patikrinimams organizuoti ir vykdyti, perkami kompiuteriai. Mokytojams bus papildomai sumokama už darbą patikrinimo metu.
Šių metų abiturientai egzaminus laikys pagal seną tvarką.
Mokiniams – papildomos konsultacijos
Šie mokslo metai yra pirmieji, kai mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens pasiekimų patikrinimų metu 4, 8 ir 10 kl., naujais mokslo metais bus teikiamos papildomos konsultacijos. Šiam tikslui ministerija savivaldybėms skiria lėšų atlyginti mokytojams už konsultacijoms skirtą darbo laiką.
„Kad papildomos konsultacijos ir sutelktas darbas duoda rezultatų, parodė šių metų matematikos bandos egzamino rezultatai. Jų tikrai negalėtume vadinti puikiais, bet įvyko didžiulis pokytis. o kai kuriose savivaldybėse rezultatai gerėjo net septynis kartus. Ir tai lėmė visų sutelktas darbas, ypač savivaldybių ir mokyklų pastangos padėti mokiniams, galbūt ir padidėjusi pačių mokinių motyvacija, tėvų paskatinimas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Ramūnas Skaudžius.
Be kita ko, stiprinant matematikos mokymą, nuo rugsėjo 1 d. daugės matematikos mokymui skirtų pamokų skaičius 3 klasėje, III ir IV gimnazijos klasėse – prisidės po 1 pamoką. Tai viena iš daugelio metų pradžioje patvirtino matematikos mokymosi gerinimo plano 2023-2030 m. m. priemonių. Planą parengė ministerija, konsultuodamasi su ekspertais.
Nauja pamoka socialinėms-emocinėms kompetencijoms ugdyti
Nuo šių mokslo metų atsiras nauja pamoka – gyvenimo įgūdžių. Nuo rugsėjo 1 d. gyvenimo įgūdžių dalykas įvedamas 5 ir 7 klasėse – po vieną pamoką per savaitę ir 9 kl. – 1 pamoka kas dvi savaites. Palaipsniui nuo 1 iki 10 klasės šiam dalykui bus skiriama po 1 savaitinę pamoką.
Svarbiausias šios pamokos tikslas – ugdyti mokinių socialinį ir emocinį raštingumą. Tai socialinių-emocinių kompetencijų stiprinimas.
Gyvenimo įgūdžių bendroji programa integruoja daug svarbių temų: socialinis ir emocinis ugdymas, sveikatos ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, žmogaus sauga, saugus eismas, pirmoji pagalba, lytiškumo ugdymas, psichinės sveikatos stiprinimas, lyčių lygybė, pagarbių santykių kūrimas, žmogaus teisės ir kt.
Nuo rugsėjo – bendra lankomumo tvarka
„Tam, kad mokiniai galėtų sėkmingai mokytis ir pasiekti rezultatų, pirmoji sąlyga – vaikai turi dalyvauti ugdymo procese, o jeigu nedalyvauja – dėl rimtų priežasčių. Pamokų nelankymas, net vėlavimas turi reikšmės vaikų pasiekimams. Įsiklausę į mokyklų vadovų keliamą pamokų lankomumo problemą, parengėme visoms mokykloms bendrą lankomumo užtikrinimo tvarką, iki šiol jos nebuvo, ir mokyklos lankomumo užtikrinimo klausimus sprendė skirtingai“, – sako viceministras R. Skaudžius.
Bendroje tvarkoje numatyta, kad nuo šio rugsėjo tėvai dėl ligos per mėnesį galės pateisinti penkias dienas arba ir daugiau dėl svarbių, objektyvių, pagrįstų priežasčių.
Jei vaikas sirgs daugiau kaip penkias dienas per mėnesį, tėvai mokyklai turėtų pateikti informaciją iš elektroninės sveikatos informacinės sistemos ar kitą įrodymą, pagrindžiantį mokinio ligą ar apsilankymą pas gydytoją.
Medicininių pažymų gydytojai neišrašinės. Dabar rengiama sistema, kuri leis pateisinti pamokas automatiškai, kai elektroninėje sveikatos informacinėje sistemoje atsiras įrašas apie apsilankymą pas gydytoją. Tokia sistema galėtų būti baigta ir pradėtų veikti nuo kitų metų. Kol jos nėra, ateinančiais mokslo metais tėvai, pateisindami daugiau nei penkias dienas per mėnesį dėl vaiko ligos, turės mokyklai pateikti vaiko ligą pagrindžiančią informaciją.
Kaip ir iki šiol dažniausiai buvo taikoma mokyklose, mokyklos administracija pateisins mokinio praleistas pamokas dėl dalyvavimo renginiuose, varžybose, olimpiadose ir pan.
Vaikui mokyklos nelankant ilgiau nei 5 dienas ir negavus iš tėvų jokios informacijos apie vaiko ligą ar kitas svarbias nelankymo priežastis, mokykla turės susisiekti su tėvais. Jei nepateisinti praleidimai kartosis, nelankymo priežastis aiškinsis mokyklos vaiko gerovės komisija, jei nepadės ir tai, bus kreipiamasi į savivaldybę dėl kompleksinės pagalbos mokiniui ir jo šeimai. Tokį pagalbos teikimo algoritmą mokyklos paprastai taiko ir dabar.
Mokinių skaičius – panašus kaip pernai
2023–2024 m. m. veiks panašiai tiek pat mokyklų, kiek ir pernai, – apie 900.
Preliminariais duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose mokysis beveik 344 tūkst. mokinių, puse tūkstančio mažiau negu praėjusiais mokslo metais. Tačiau prognozuojama, kad į pirmą klasę susirinks 2,3 tūkst. mažiau pirmokų: 28,9 tūkst., pernai jų buvo mokinių 31,2 tūkst.
