Artėjant rugsėjo pirmosios šventei daug kam kyla klausimas „ar man priklauso laisvas pusdienis, o gal visa laisva diena, skirta palydėti vaiką į mokyklą“? Sąmyšis suprantamas – daugelis girdėjo apie su tuo susijusius Darbo kodekso (DK) pakeitimus, bet dar tiksliai nežino, kaip jie veikia, nes pokyčiai įsigaliojo tik šių metų rugpjūčio 1 dieną.
Specialistai sako, kad atsakymas į klausimą apie laisvadienius priklauso nuo to, kiek vaikų auginate ir kokio jie amžiaus.
Advokatų kontoros COBALT asocijuotoji teisininkė ir darbo teisės specialistė Eglė Tamavičiūtė teigia, kad teisė į apmokamą laisvą pusdienį pirmąją mokslo metų dieną priklauso visiems darbuotojams, auginantiems bent vieną vaiką iki 14 metų.
„Tiesa, tai galioja tik tiems tėvams, kurie neturi teisės į visą papildomą poilsio dieną – vadinamąjį „mamadienį“ ar „tėvadienį“. O šie priklauso iš esmės visiems darbuotojams, auginantiems vaikus iki 12 metų”, – aiškina darbo teisės specialistė.
Trys vaikai – dvi dienos
Tėvai, auginantys vieną vaiką iki 12 metų turi teisę į vieną papildomą poilsio dieną per tris mėnesius.
Auginantys neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, gali pasiimti vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį. O auginantys tris ir daugiau vaikų iki 12 metų arba auginantys du vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu yra neįgalūs, – dvi dienas per mėnesį.
„Beje, reikėtų atkreipti dėmesį į laiko skaičiavimą. Kaip nurodo Valstybinė darbo inspekcija, trijų mėnesių terminas, per kurį darbuotojas, auginantis vieną vaiką iki 12 metų, gali pasinaudoti papildoma poilsio diena, skaičiuojamas nuo įstatymo įsigaliojimo (rugpjūčio 1 d.). O vėliau – nuo teisės įgijimo (priimamas darbuotojas turintis vaikų ir pateikiami tai įrodantys dokumentai, dirbantis darbuotojas pradeda auginti vaiką). Pavyzdžiui, jau dirbantis specialistas šį poilsio laiką gali išnaudoti per rugpjūčio-spalio mėnesius. Tuomet kitu „mamadieniu“ ar „tėvadieniu“ jis galės pasinaudoti per lapkričio-sausio mėnesius“, – pavyzdį pateikia E. Tamavičiūtė.
Trijų mėnesių terminas, anot jos, taip pat gali būti nustatomas įmonės dokumentuose kaip garantija, darbuotojui suteikiama kartą per ketvirtį.
Su darbdaviu galima tartis
COBALT teisininkė priduria, kad darbuotojas, net jeigu iki rugsėjo pirmosios pasinaudojo jam priklausančiu „mamadieniu“ ar „tėvadieniu“, gali tartis su darbdaviu dėl neapmokamo laisvo laiko. Pavyzdžiui, anksčiau baigti darbą ar vėliau pradėti. Tokia galimybė numatyta Darbo kodekso 137 str. 3 dalyje.
Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad darbuotojai taip pat gali pateikti darbdaviui prašymą suteikti nemokamas atostogas. Tačiau šiuo atveju darbdavys privalės jas suteikti tik darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų arba tiems, kurie, augina neįgalų vaiką iki 18 metų. Visi kiti atvejai – tik gera darbdavio valia.
Kita vertus, daug kas priklauso nuo įmonės kultūros ir vadovų. Štai, Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Aušra Bytautienė sako žinanti pavyzdžių, kai įmonių vadovai, net nesigilindami į Darbo kodeksą pareiškė: visiems, kas nori palydėti vaikus į mokyklą, rugsėjo pirmoji – laisva diena.
Anot jos, darbdaviams ir darbuotojams kartais kyla klausimų dėl reguliavimo, juoba, kad jis periodiškai keičiamas. Tiesa, ginčai esą jau reti.
„Negaliu pasakyti, kad visur viskas yra puiku. Bet gerų pavyzdžių tikrai daugėja. Lietuvoje jau ne pirmus metus steigiasi pažangios įmonės. Vis daugiau vietos verslininkų taip pat taiko modernias vadybos praktikas. Žmonės mato adekvačias darbo praktikas ir žino, ko tikėtis. Daug kas turi vaikų, įskaitant kai kuriuos vadovus, tad normalu, kad žmonės tikisi supratimo ir bent minimalaus palaikymo“, – sako Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė.
