D. Vanhara. Landsbergis šovė į Radžvilą, pataikė sau į koją

Pakalbėkime kiek plačiau apie vakarykštį „faktinio šalies vadovo“ šūvį bandant šauti į prof. Vytautą Radžvilą, bet realiai pataikant tik sau į koją. Kas ten vakar nutiko ir kokios to priežastys galėjo būti?

Pradėti reikėtų nuo to, kad pastaruoju metu TS-LKD bei su ja siejami viešosios erdvės kalbėtojai išpylė gal bent toną pamazgų ant Justino Marcinkevičiaus atminimo, kad tik būtų užkardytas bandymas jo atminimą įamžinti paminklu.

Puolimo tikslas akivaizdus – kad Sąjūdis ir Nepriklausomybė istorijoje būtų siejama tik su vienu ir vieninteliu asmeniu, t.y. „faktiniu šalies vadovu“, pastarojo reikšmę dirbtinai išpučiant, o visus kitus dirbtinai eliminuojant iš istorijos, ar bent jau jų reikšmę sumažinant.

Ar puolimas prieš V. Radžvilą gali būti iš „šios operos“? Labai tuo abejočiau. Taip, Vytautas Radžvilas yra Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, vadovavęs Sąjūdžio rėmimo grupių steigimui. Tačiau vėliau į Aukščiausiąją Tarybą nesibalotiravo, todėl nebuvo į ją išrinktas ir net signataru nebuvo.

Atitinkamai, net ir vertinant labai objektyviai, tenka sutikti, kad V. Radžvilo vaidmuo Nepriklausomybės atkūrime yra mažesnis, nei V. Landsbergio, todėl labai abejočiau, kad „faktinis šalies vadovas“ gali jausti kažkokią grėsmę iš V. Radžvilo asmens dėl jo vaidmens Nepriklausomybės istorijoje.

Vadinasi, bandymas mėtyti niekuo nepagrįstas, jam pačiam žinomai melagingas ir netgi pačiam „faktiniam vadovui“ pavojingas insinuacijas gali būti susijęs tik su dabartine prof. Vytauto Radžvilo politine veikla, kaip partijos Nacionalinis susivienijimas pirmininko. 

Faktas tas, kad TS-LKD nuolatos užsakinėja visuomenės nuomonių tyrimo apklausas. Tai jokia ne paslaptis, patys TS-LKD atstovai (pvz. Andrius Vyšniauskas) ne kartą tą nurodė viešai.

Šios visuomenės nuomonių tyrimo apklausos, kurias užsakinėja TS-LKD, yra geroookai gilesnės ir išsamesnės, nei viešai pateikiamos spaudoje. Ir labai panašu, kad šios TS-LKD užsakinėjamos apklausos jai rodo tai, kas verčia labai smarkiai šią partiją sunerimti.

Žurnalistas ir politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius yra nurodęs, kad TS-LKD, dar vadovaujant pirmininkui A. Kubiliui, dėjo labai daug pastangų, jog dešinieji konservatyvieji rinkėjai neturėtų visiškai jokio kito pasirinkimo, kaip tik balsuoti už TS-LKD. Tuo tikslu buvo prisijungti Politiniai kaliniai ir tremtiniai, vėliau – tautininkai (kuriuos po to, tiesa, gerokai apvirškintus, išspjovė lauk), o galiausiai ir Krikščionys demokratai.

Toks rezultatas lėmė, kad konservatyvioje plotmėje rinkėjams nebeliko jokio kito pasirinkimo. Ir todėl TS-LKD jautėsi visiškai saugiai judėdama į leftizmo ir neomarksizmo plotmę, kaip ir jautėsi visiškai saugiai nuvylinėdama konservatyvius rinkėjus. Nes o kur gi jie dings? Už socdemus gi nebalsuos? 

O dabar partijos Nacionalinis susivienijimas dėka konservatyviesiems rinkėjams alternatyva atsirado. Su bekompromisėmis konservatyviosiomis, prokatalikiškomis ir pronacionalinėmis pažiūromis. Jokio leftizmo ir jokio neomarksizmo. O per prof. V. Radžvilo asmenį yra pasiūlomas ir ryšys su Sąjūdžiu, kas neabejotinai svarbu ir ženkliai daliai patriotiškai nusiteikusių rinkėjų. 

Dar vykstant savivaldos rinkimams Vilmorus atliktos apklausos, kaip komentavo Vilmorus direktorius, parodė, kad Nacionalinis susivienijimas periminėja TS-LKD elektoratą. Būtent tą senąjį, patriotiškai nusiteikusį, su tikromis konservatyviomis vertybėmis. Ir būtent tą, kuris yra labiausiai išsilavinęs ir labiausiai pasiturintis. Per savivaldos rinkimus Nacionalinis susivienijimas daugiausiai balsų būtent gavo prestižiniuose Vilniaus rajonuose: Antakalnyje, Užupyje, Žvėryne, Senamiestyje ir Naujamiestyje. 

Įvairios aplinkybės net ir viešai demonstruoja, kad Nacionalinio susivienijimo partija auga ir stiprėja. Patekta į savivaldos tarybą Vilniuje, keliolika kartų paaugo ir mokesčių mokėtojų partijai skiriama GPM paramos suma (pirmaisiais metais buvo gauta 10 t. EUR paramos, antraisiais – 45 t. EUR, trečiaisiais – 60 t. EUR, o jau šiemet su pataisytomis deklaracijomis gali būti apie 120-130 t. EUR). Kaip jau minėta, TS-LKD per savo užsakinėjamas visuomenės nuomonių tyrimo apklausas žino ir kur kas daugiau, nei vien viešos aplinkybės. Ir tai, ką TS-LKD žino, verčia juos labai smarkiai sunerimti.

Papildomai pažymėtina, kad TS-LKD modus operandi tokiais atvejais įprastai būdavo „pavesti klausimą“ kokiam antraeiliam ar trečiaeiliam savo politikui. Na, kokiam Povilioniui ar Maldeikiui. Pasiseks išsukti klausimą – toks politikas partijos viduje gaus ką nors gero. Nepasiseks – partija visada galės nuo jo atsiriboti, gal net viešai pabarti. O dabar su visiškai nepavykusiu bandymu kompromituoti Nacionalinio susivienijimo pirmininką išstojo ne kas nors kitas, bet pats partijos patriarchas ir garbės pirmininkas, kurio statusas ir autoritetas partijoje yra nekvestionuojamas ir ant akmens iškaltas. Ir išstoja su akivaizdžiai melagingu „kompromatu“, kuris daug labiau kompromituoja patį „faktinį šalies vadovą“, nei prof. Radžvilą. 

Vadinasi, TS-LKD Nacionalinio susivienijimo dabartinio kilimo bijo labai smarkiai. Su kuo Nacionalinį susivienijimą galime ir pasveikinti – jei jau pagrindinė valdančioji partija NS bijo taip smarkiai, kad net pats patriarchas iš savo archyvų traukia visokius melagingus kompromatus, vadinasi, NS turi aiškiai pagrįstą pretenziją į aukščiausią politinę lygą.