Ar F-16 perlauš karo eigą?

Geopolitinė padėtis

Po neseniai visus nuvylusių svarstymų apie vakarietiškų naikintuvų suteikimą Ukrainai tik kitais metais, Volodymyras Zelenskis jau pozuoja už F-16 šturvalo.

Danija paskelbė apie naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai, teigdama, jog šiame etape bus perduota 19 karo lėktuvų. V. Zelenskis pareiškė, kad derybos su Danijos premjere Mete Fredireksen (Mette Frederiksen) buvo „be vandens“.

Ukrainos prezidentas pridūrė, kad kol kas nenori kalbėti apie konkrečias datas, tačiau teigė, kad Ukraina gaus naikintuvus, „kai tik bus tokia galimybė“. Kijevas jau rengia infrastruktūrą F-16 lėktuvams.

Zelenskis pažymėjo, kad su Nyderlandais taip pat jau yra sudaryta sutartis dėl net 42-ųjų F-16 lėktuvų suteikimo Ukrainai. Naikintuvai bus perduoti Ukrainos kariuomenei po to, kai bus baigti lakūnų ir inžinierių mokymai.

Netikėtą žinią pranešė ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas pareikšdamas, kad F-16 naikintuvai jau įskrido ir nusileido Ukrainoje esančiuose aerodromuose pratybų metu.

Tai, be abejo, didelis žingsnis apginkluojant Ukrainą. Jei NATO šalys šitaip būtų veikusios prieš pusantrų metų, šiandien padėtis Ukrainos karo teatre greičiausia būtų kita. Rusijai būtų išdaužyti dantys, o Putino pasiuntinukai geriausiu atveju sėdėtų prie derybų stalo, jei ne Hagoje.

Deja, iškart po užpuolimo, vietoj žaibiškos NATO ir JAV paramos, TV ekranuose matėme gėdingiausią pastarojo meto aljanso lyderių mykimą, kinkų drebėjimą ir sprendimą į Rusijos agresiją atsakyti ekonominėmis priemonėmis.

NATO vadovų akimis ir lūpomis kalbėjo baimė prarasti namus, vilas, baldus, gyvybes. Tapo aišku, jog karas bus ilgas ir kruvinas.

Ir jei Vakarai būtų pradėję rengti naikintuvų tiekimą ir lakūnų mokymą vasario 24-ąją, prieš metus, šiandien Ukraina jų gal turėtų šimtus ir galėtų uždengti savo karius iš oro, sukurdama okupantams daug bėdų ant žemės.

61-as naikintuvas yra gerai, bet toli gražu nepakankamai. Ryžtingam smūgiui reikia kur kas didesnių pajėgumų.

Palyginimui: JAV 1990-taisiais Persijos įlankos karo metu pademonstravo, koks sėkmingas gali būti staigus ir efektyvus karinis atsakas. JAV per penkias dienas į Persijos įlanką nusiuntė apie 200 000 karių ir pradėjo intensyvų karinių Irako taikinių naikinimą.

Koalicija surengė daugiau kaip 100 000 skrydžių ir numetė 88 500 tonų bombų. Operacijoje „Audra dykumoje“ dalyvavo daugiau kaip 2780 karinių orlaivių.

Kampanijos metu Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos naudojo daugiau kaip 1 300 lėktuvų. Operacija truko nuo sausio 17-osios iki vasario 23-osios, Sausio įvykių Lietuvoje fone. Greita karo baigtis lėmė ir tai, jog pasaulis laiku pamatė kaip kruvinais batais ir tankais sovietų okupantai traiško taikius laisvės siekiančius Lietuvos žmones.

„Audra dykumoje“ yra pavyzdys, kaip veikiant greitai, kietai ir ryžtingai priešui suduodamas triuškinamas smūgis, išvengiama ilgo karo ir daugybės aukų.

Tuo tarpu nedidelės, nors ir priešakinių ginklų injekcijos Ukrainai, nesuteikia kariaujančiai pusei reikiamo pranašumo. Tačiau naikintuvų siuntimo pradžia – rimtas signalas Maskvai, jog Vakarai neketina trauktis ir mažinti paramos Ukrainai.

V. Zelenskis, komentuodamas galimas derybas su teroristine Rusija, pasiūlė galimybę „kuo nors keistis“ dėl įstojimo į NATO. „Keitimasis teritorijomis? Esame pasirengę iškeisti Belgorodą (Rusija) į mūsų narystę NATO“, – sakė jis. Zelenskis tvirtai laikosi savo taikos formulės įgyvendinimo plano, prie kurio prisijungė 63 šalys.

Tuo tarpu Rusiją kosmose ištiko gėdinga nesėkmė. Rusų kosminis aparatas „Luna-25“, vykdydamas pirmąją Mėnulio misiją po beveik 50 metų „nustojo egzistuoti“ atsitrenkęs į Mėnulio paviršių.

Rusų kosmoso inžinieriai teigia, jog aparatas galėjo tiesiog sugesti. Kaip yra iš tikrųjų niekas nežino, nes tikėti „Roskosmos“ pranešimais gali tik naivuoliai.

Klausimas netgi galėtų būti toks: ar iš viso kas nors skriejo link Mėnulio ir ar apskritai „Luna-25” egzistavo realybėje?

Reikšmingi postūmiai

Paaiškindamas, kodėl Ukrainos kariuomenė iki šiol nepradėjo galingo kontrpuolimo, Zelenskis sakė, kad gynėjai „neturi nieko“, kuo galėtų jį pradėti, o be to, rusai įtvirtinimus Donbase padarė dar prieš 8 metus. Taip pat esą saugomos ukrainiečių karių gyvybės.

Keista, kad prezidentas tai pasakė tik dabar, o ne prieš visų išsvajotą ir laukiamą (kontr)puolimą, nors mes tai kartojome nuolat. Tik dabar staiga paaiškėjo, kad puolimo nėra, nes negali būti.

Taip, su 100 tankų neužpulsi 1000, nes puolančiųjų pajėgumai turi būti triskart didesni. Ar tai Ukrainos prezidento praregėjimas, ar euforija dėl F-16, ar komunikacinė klasta, kol kas neaišku. Aišku viena – realybe nepagrįsti norai ir ambicijos anksčiau ar vėliau atveda į aklavietę.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos tęsia puolimą pietuose, suduodant ypač skaudžius smūgius į priešo užnugarį. Rusai taip pat puola Kupjansko ir Marinkos kryptimis. Tuo tarpu Ukrainos gynybos pajėgos vykdo puolimą Melitopolio ir Berdiansko kryptimis.

Trumpai

Okupantai planuoja apgyvendinti Mariupolyje 300 tūkst. rusų iš nuskurdusių Rusijos Federacijos regionų.

Planuojami demografiniai pokyčiai turėtų būti įgyvendinti iki 2035 m. Siekdama juos paskatinti, Rusija pradėjo lengvatinių hipotekos paskolų programą, okupantai į Ukrainą atveža migruojančius darbininkus ir valstybės tarnautojus iš visiškų Rusijos skylių.

Tuo tarpu vietos gyventojai prievarta deportuojami gilyn į Rusiją.

Lietuviams ši rusifikacija pažįstama iki kaulų smegenų. Putinas niekuo nesiskiria nuo Sralino ir jau deda Ukrainoje penktosios kolonos minas – formuoja rusakalbių kolonijas, kurios visuomet bus lojalios Maskvai, kurs problemas vietos valdžiai, spoksos Kremliaus TV dėžių naujienas, šlaistysis su koloradinėmis juostelėmis ir kalbės tik rusiškai.

Jeilio universiteto mokslininkai teigia, kad Rusijos ekonomikos atsparumas yra visiškas miražas, slepiantis didžiules problemas.

Nuo įsiveržimo į Ukrainą, Rusija buvo atkirsta nuo pasaulinės finansinių ryšių sistemos, įšaldyta 300 mlrd. dolerių užsienio atsargų, o jos pajamos iš energijos išteklių sumažėjo perpus – visa tai pakenkė Maskvos finansams.

Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris teigia, kad jo šalis numato per metus suteikti Ukrainai apie 5 mlrd. eurų finansinę pagalbą.

Po Budapešte įvykusio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano ir Rusijos Tatarstano regiono vadovo Rustamo Minichanovo susitikimo, Vengrija pareiškė esanti pasirengusi bendradarbiauti su Rusijos bendrovėmis nepaisant „politinių sunkumų“.

Liepos mėnesį Rusija išliko didžiausia Kinijos naftos žaliavos tiekėja, rodo Kinijos vyriausybės duomenys. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, įvežimai iš Rusijos padidėjo 13 proc. ir siekė 8,06 mln. metrinių tonų, arba 1,9 mln. barelių per dieną.

Kinijos naftos perdirbėjai, siekdami nepažeisti Vakarų sankcijų, naudojasi tarpininkais prekybininkais, kurie rūpinasi rusiškos naftos gabenimu ir draudimu.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti