Kodėl ant žaizdos nedėti trauklapio?

Leidžiant laiką gamtoje itin svarbu būti pasirengus netikėtiems susižeidimams, tarp kurių dažniausiai pasitaiko – įsipjovimai, nusibrozdinimai ar įsidrėskimai. „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis pabrėžia, kad gamtoje ant žaizdos jokiu būdu negalima dėti trauklapio, bei pataria, kaip reikėtų teisingai pasirūpinti žaizda.

Tik nedėkite ant žaizdos trauklapio

„Vaikystėje buvome išmokę, kad jeigu nusibrozdinai ar įsipjovei – ieškok aplink trauklapio ir dėk jį ant žaizdos. Tačiau patarčiau šios klaidos nedaryti, ypatingai, jeigu ką tik jį nusiskynėte pievoje ir tik lengvai pirštais nubraukėte nuo lapo žemes ir nešvarumus. Toks augalo naudojimas gali padaryti daugiau žalos negu naudos, pavyzdžiui, žaizdą gali užpulti infekcijos. Tokiais atvejais, trauklapis ne paskatins žaizdos gijimą, o tik jį apsunkins“, – pasakoja vaistininkas P. Raudonis.

Jis pataria vengti ir kitų liaudiškų žaizdos gydymo priemonių – kopūstų lapų, spiritinių skysčių, briliantinės žalumos ar žaizdoms neskirto spiritinio jodo. Anot vaistininko, visi jie tik apsunkina žaizdos gijimą, gali dar labiau pažeisti jos audinius, iššaukti infekcijas.

Neplaukite žaizdos vandens telkinyje

„Žinome, kad susižeidus pirmiausia reikia žaizdą nuplauti vandeniu. Visgi, jį rinkitės atsakingai. Venkite žaizdą šlapinti vandens telkinyje, geriau rinkitės geriamą vandenį. Nuplaukite žaizdą po tekančiu jo vandeniu, pildami jį iš buteliuko ar gertuvės. Tada žaizdą švelniai nusausinkite ir dezinfekuokite specialiomis priemonėmis“, – sako vaistininkas P. Raudonis.

Vaistininkas pabrėžia: tiesiai ant žaizdos pilti dezinfekcines priemones galima tik esant negiliai žaizdai, pavyzdžiui, nubrozdinimui. Esant sunkesniam sužeidimui, reikėtų dezinfekuoti tik žaizdos kraštus, antraip galima suerzinti žaizdą, pažeisti audinius ir gijimas bus tik sunkesnis.

Visada turėkite šalia tvarstį ir pleistrų

Susižeidus, o ypač esant gilesnei žaizdai, svarbu ją sutvarstyti saugiai, užkertant kelią žaizdos infekcijoms ir kitoms komplikacijoms. Dėl to vaistininkas primena, kad tokiems atvejams visada svarbu su savimi turėti tvarstį ir pleistrų.

„Į gamtą visada su savimi vežkitės pirmosios pagalbos vaistinėlę, kurioje būtų galima rasti tvarsčių. Esant gamtoje nepatartina improvizuoti su kitomis priemonėmis, tvarstant žaizdą. Jei žaizda švari, pleistrą arba tvarstį keiskite vieną kartą per parą, o nakčiai leiskite žaizdai pailsėti nuo priemonių ir ją tik pridenkite švariu tvarsčiu. Taip į žaizdą lengviau pateks oras ir ji greičiau gis“, – paaiškina P. Raudonis ir pataria palikti visai neaprištas tik jau apgijusias žaizdas, ant kurių užsidėjęs šašas.

Kaip išvengti komplikacijų?

Vaistininkas pasakoja, kad neatsakingai prižiūrint žaizdą, jos nedezinfekuojant, rečiau nei kartą per parą keičiant tvarsčius ar nesaugant nuo aplinkos poveikio, kyla komplikacijų grėsmė, kurios gali išplisti ir pažeisti gilesnius audinius – raumenis, kaulus ar net užkrėsti kraują.

„Paraudusi žaizda, patinę aplink ją esantys audiniai, baltai gelsvos apnašos ar nemalonus kvapas – pagrindiniai pūliuojančios žaizdos požymiai. O neprižiūrimos pūliuojančios žaizdos gali komplikuotis kraujo užkrėtimu – sepsiu, kuris pasireiškia bendru silpnumu, odos blyškumu, intensyviu širdies plakimu, padažnėjusiu kvėpavimu, taip pat pakilusia kūno temperatūra, nors kartais ji gali būti priešingai – žemesnė nei įprastai“, – įspėja „Eurovaistinės“ vaistininkas ir pataria pamačius bet kokius pakitimus žaizdoje kreiptis į gydytoją.

Paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo komplikacijų – prieš liečiantis prie žaizdos, kruopščiai nusiplauti rankas, užtikrinti, kad į ją nepatektų bakterijų, taip pat saugoti nuo šiurkštaus sąlyčio su aplinka.