„Valdančiųjų parengta mokestinė reforma jau svarstoma komitetuose ir rudens sesijoje, tikėtina, bus labiausiai stumiama ir priešinanti visuomenę. Aritmetinis skaičiavimas, kad bus surinktas didesnis biudžetas, neatsako į klausimus, o kaip rengiamasi padėti, kad smulkusis ir vidutinis verslas nebankrutuotų dėl padidintų mokesčių, kad lengviau išgyventų ekonomikos susitraukimą, nepasitrauktų į šešėlį ar neregistruotų veiklos kitose šalyse“, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Rima Baškienė.
Jos teigimu, rengiant reformą, darbo grupėje padaryta esminė klaida – neįsiklausyta į verslo atstovų argumentus, neieškota kompromiso ir sutarimas nesurastas, todėl po pateikimo Seime ir, pradėjus mokestinės reformos įstatymus svarstyti Seimo komitetuose, sulaukiama vis daugiau nerimo ir nepritarimo kupinų laiškų.
„Net 54 verslo asociacijos pasirašė kreipimosi raštą Seimo frakcijoms ir komitetams abejodamos tokiu mokestinės naštos padidinimo naudingumu mūsų valstybei ir pateikė svarius argumentus ir skaičiavimus, kad žalą patirs visi: ir 214,8 tūkst. individualiai dirbančių asmenų, ir 54 tūkst. mažųjų bendrijų narių, tarp jų – net ir gaunantys mažas pajamas“, – pabrėžia R. Baškienė.
Finansų ministerijos siekis mokestinę aplinką suvienodinti užsiimantiems individualia veikla ir dirbantiems pagal darbo sutartis yra neišdiskutuotas, neišanalizuoti darbo pobūdžio skirtumai ir neįvertintos visos būsimos smulkiojo verslo rizikos.
Be to, atkreipia dėmesį Seimo narė, nekalbama, kas bus daroma, kad smulkusis ir vidutinis verslas nebankrutuotų dėl padidintos mokestinės naštos, kad lengviau išgyventų ekonomikos susitraukimą, nepasitrauktų į šešėlį ar nesiektų registruoti veiklą kitose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, kur mokestiniai tarifai gerokai palankesni.
Pasak R. Baškienės, būtina galvoti, kaip skatinti dirbančius asmenis uždirbti daugiau ir deklaruoti visas gaunamas pajamas, o ne džiaugtis, kad net apie 90 proc. savarankiškai dirbančiųjų per metus gauna pajamų tik 15 tūkst. eurų ir mokestinė reforma juos palies labai nežymiai.
„Panašu, kad šia reforma siekiama dar labiau didinti atskirtį ar tiesiog sužlugdyti individualią veiklą, nes dirbantiems pagal darbo sutartis siūloma didinti NPD, o savarankiškai dirbantiems siūloma mažinti prezumpcines sąnaudas nuo 30 proc. iki 20 proc. nuo apyvartos, mažinti mokesčių kredito apatinę ribą nuo 20 iki 15 tūkst. eurų ir 5 proc. padidinti gyventojų pajamų mokestį. Užsimota keisti ir verslo liudijimų apmokestinimo tvarką“, – svarsto Seimo narė.
Be to, atkreipia dėmesį R. Baškienė, kodėl, siūlant socialines garantijas (t. y. įvesti nedarbo draudimo mokestį), išmoką individualiai dirbusiems asmenims bankroto atveju siūloma mokėti tik vieną mėnesį, nors paprastai nedarbo išmokos mokamos devynis mėnesius? Neatsakytų klausimų yra daug, nėra pagrįstų horizontalių įvertinimų, kokią naudą ar žalą patirs valstybė įvedus šią reformą.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Seime nariai, suprasdami smulkiojo ir vidutinio verslo svarbą ir indėlį į šalies biudžetą ir būdami įsitikinę, kad mokestiniai pakeitimai galimi tik išdiskutavus su verslo atstovais, radus bendrus sprendimus ir negali būti priimami skubotai, yra pateikę šiuos pasiūlymus:
- nekeisti 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo;
- padidinti 45 tūkst. eurų vietoj dabar siūlomų 20 tūkst. eurų ribą dirbantiesiems su verslo liudijimu;
- metinių pajamų ribą, nuo kurios įmonėms būtų privaloma registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, nuo 55 tūkst. eurų siūloma didinti iki 65 tūkst. eurų;
- prezumpcinių sąnaudų, kurias leidžiama atskaityti nevykdant sąnaudų apskaitos, procentą palikti 30 proc. vietoj siūlomų 20 proc. nuo apyvartos, o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, palikti 20 tūkst. eurų vietoj 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.
„Ne lozungai, kad įvykdyta mokestinė reforma, o pagarba ir pagalba verslui, sąžiningai mokančiam mokesčius, administracinės naštos mažinimas ir patrauklios aplinkos verslui kūrimas turi tapti mūsų valstybės prioritetu“, – priduria R. Baškienė.
