Geopolitinė padėtis
Karinei chuntai Nigeryje įvykdžius perversmą, o jų rėmėjams kertant galvas viščiukams ir mojuojant Rusijos vėliavomis, daug kas klausė, kodėl Rusija per „Vagner“ siekia kontroliuoti šios Afrikos šalies valdytojus.
Atsakymas yra paprastas, bet atskleidžiantis visiškai nepaprastą padėtį ir pasaulio priklausomybę nuo kitos nei nafta ar dujos energetinės žaliavos. Nuo urano. Rusija Afrikoje ne tik mato resursus, iš esmės ji tam ir sukūrė „Vagner“, kad galėtų juos užgrobti ir valdyti.
Ir jei nafta ar dujos yra sankcijų sąraše, tai branduolinis kuras ir jo junginiai yra laisvoje prekyboje. JAV ir jų sąjungininkės Europoje iš Rusijos importuoja didelius jų kiekius, kurie Maskvai atneša šimtus milijonų dolerių labai reikalingų pajamų.
Be to, šis importas padeda finansuoti pačios Maskvos branduolinio arsenalo plėtrą ir apsunkina pastangas apriboti Rusijos karinius pajėgumus.
Dėl priklausomybės nuo Rusijos branduolinių produktų, kurie dažniausiai naudojami civiliniams reaktoriams, Vakarams tenka spręsti itin rimtą dilemą: kaip kovoti su orų kaita ir didinti elektros energijos, neišskiriančios teršalų, gamybą bei tuo pačiu metu mažinti branduolinių reaktorių skaičių.
Įvairiais skaičiavimais, po to, kai Maskvai Vakarai dėl 2022 m. plataus masto invazijos į Ukrainą pritaikė griežtas sankcijas pagrindinėms rusiškoms prekėms, tokioms kaip nafta, dujos, degtinė ar ikrai, Rusija jiems pardavė branduolinių produktų už maždaug 1,7 mlrd. dolerių.
JAV energetikos informacijos administracijos duomenimis, praėjusiais metais Rusija JAV branduolinei pramonei tiekė apie 12 % urano, o Europos statistika rodo, kad ji 2022 m. iš Rusijos gavo apie 17 % urano.
Tenka konstatuoti, kad priklausomybė nuo branduolinės energijos tik didės. Pasaulyje šiuo metu jau statoma apie 60 reaktorių, o dar 300 reaktorių numatoma statyti.
Daugelis iš 30 šalių, gaminančių branduolinę energiją maždaug 440-yje jėgainių, importuoja radioaktyvųjį kurą iš Rusijos valstybinės energetikos korporacijos „Rosatom“ ir jos antrinių įmonių.
Remiantis 2022 m. metine ataskaita, „Rosatom“ pirmauja pasaulyje urano sodrinimo srityje ir užima trečią vietą urano gamybos ir kuro gamybos srityje.
Praėjusiais metais „Rosatom“, kuri teigia statanti 33 naujus reaktorius 10 šalių, ir jos patronuojamosios įmonės eksportavo su branduoline energetika susijusių prekių ir medžiagų už maždaug 2,2 mlrd. dolerių, rodo Londone įsikūrusio analitinio centro „Royal United Service Institute“ išanalizuoti prekybos duomenys. Institutas teigia, kad šis skaičius greičiausiai yra daug didesnis, nes tokį eksportą sunku stebėti.
Ukrainos pareigūnai ne kartą prašė pasaulio lyderių taikyti sankcijas „Rosatom“, kad būtų nutrauktas vienas iš paskutinių svarbių Maskvos finansavimo šaltinių, o Ukrainos prezidentas Volodmyras Zelenskis dar gegužės mėnesį sakė:
„Ukraina nesupranta, kodėl iki šiol neįvestos sankcijos „Rosatom“ ir jos vadovybei, kai šios kompanijos atstovai ir toliau okupuoja Zaporožės atominę elektrinę ir kelia pavojų mūsų bendram saugumui.“
Mes gi jau ne kartą sakėme, kad Vakarai labai keistai remia Ukrainą jos laisvės kare su Rusija. Kiekvieną mėnesį, JAV ir ES Ukrainai suteikia įvairios paramos už maždaug nuo pusės iki pusantro milijardo eurų, bet tuo pat metu iš Rusijos nuperka – daugiausia žaliavų ir nesudėtingų produktų – už 5,5 milijardo eurų.
Kremliaus karo nusikaltėliams tokia parama labai paranki, o lėtas Ukrainos žudymas – labiausiai tinkantis veiksmų eigos variantas.
Reikšmingi postūmiai
Trečiadienį per Rusijos raketų ataką Ukrainos Zaporožės mieste, esančiame netoli didžiausios Europoje atominės elektrinės, žuvo du žmonės ir dar mažiausiai septyni buvo sužeisti, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Be to, Rusijos okupantai naktį surengė masinį bepiločių lėktuvų smūgįRovno regione, pranešė Rovno regiono karinės administracijos vadovas Vitalijus Kovalas.
„Naktį Rovno regionas patyrė masinę dronų ataką. Deja, Dubenščinoje buvo sunaikinta naftos saugykla. Nukentėjusiųjų nėra. Įvykio vietoje dirba 45 gelbėtojai, 14 technikos vienetų.“, – sakė jis.
Rusijoje, į šiaurę nuo Maskvos esančioje gamykloje, gaminančioje optinę įrangą Rusijos saugumo pajėgoms, nugriaudėjus sprogimui, žuvo vienas žmogus, dar 60 buvo sužeista, o mažiausiai aštuoni žmonės laikomi dingusiais be žinios, pranešė pareigūnai.
Rusijos pareigūnai nenurodė spėjamos sprogimo Sergijevo Posado mieste priežasties. Sprogimas įvyko sandėlyje, kuriame buvo laikomi fejerverkai, tačiau jis buvo Zagorsko optikos gamyklos teritorijoje, sakė Rusijos sostinę supančio regiono gubernatorius Andrejus Vorobjovas. Jo teigimu, sprogimas apgadino 38 daugiabučius namus ir privertė evakuoti aplinkinius rajonus.
Ukrainiečių šturmo pajėgos vykdo Dniepro forsavimo ties Kozači Laheri, apie 20 km nuo Oleški ir apie 30 km nuo Chersono miesto į rytus, operaciją. Nepatvirtintais duomenimis, maždaug apie 800 karių persikėlė per upę ir įsitvirtino kitame krante.
Paryčiais kaži kokie dronai atakavo Maskvos sritį. Domodedovo (apie 40 km nuo Maskvos centro) po smūgio dronu siautėja gaisras.
Vokietija ir Ukraina susitarė dėl papildomų priešlėktuvinės gynybos raketų sistemų „Patriot“ tiekimo Kijevui, vakar vakare savo kalboje sakė V. Zelenskis.
„Šiandien turime gerų naujienų iš Vokietijos – būtent tai, dėl ko susitarėme su Olafu Šolcu. Yra papildomų „Patriot“ sistemų. Labai ačiū, Olafai, tai būtina mūsų žmonių gynybai nuo Rusijos teroro“, – sakė jis.
Anksčiau trečiadienį Vokietija paskelbė apie savo sprendimą siųsti Ukrainai dar dvi „Patriot“ paleidimo sistemas.
Trumpai
Lenkija svarsto galimybę nutraukti krovinių vežimą geležinkeliais su Baltarusija, pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos viceministras Maciejus Vonsikas.
Tuo tarpu Lietuvos Seimo NSGK narys Andrius Mazuronis yra įsitikinęs, kad Lietuvos sienos su Baltarusija uždaryti nevalia, nes į šalį atvykstantys baltarusiai yra itin reikšmingi Lietuvos ekonomikai.
Lenkija prie sienos su Baltarusija taip pat pasiųs 2 000 karių, t. y. dvigubai daugiau nei prašė sienos apsaugos tarnyba, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems sienos kirtimams ir palaikomas stabilumas.
Vakar per politinį mitingą Ekvadoro sostinėje buvo nušautas kandidatas į prezidentus, žinomas kaip kovotojas su karteliais ir korupcija.
Šalyje kilo eilinė gaujų smurto banga. Prezidentas Gijermo laso (Guillermo Lasso) patvirtino Fernando Viljavisensio (Fernando Villavicencio) nužudymą ir užsiminė, kad už jo nužudymo, likus mažiau nei dviem savaitėms iki rugpjūčio 20 d. prezidento rinkimų, slypi organizuotas nusikalstamumas.
Trečiadienį Brazilijoje vykusiame Amazonės aukščiausiojo lygio susitikime sutarta dėl atogrąžų miškų apsaugos plano. Tai svarbus žingsnis kovojant su orų kaita, tačiau be konkrečių įsipareigojimų, kurių siekė kai kurie aplinkosaugininkai, kad būtų nutrauktas miškų kirtimas.
Aštuoni Amazonės baseino šalių vadovai pasirašė deklaraciją, kurioje išdėstė planus, kaip skatinti ekonominę plėtrą savo šalyse ir kartu neleisti, kad Amazonės miškų kirtimas „pasiektų tašką, iš kurio nebegalima grįžti“.
Tačiau pirminis bendras tikslas – iš viso uždrausti Amazonės miškų kirtimą, pasiektas nebuvo. Todėl aplinkosaugos grupės deklaraciją apibūdino kaip gerų ketinimų rinkinį, kuriame mažai išmatuojamų tikslų ir terminų.
Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti
