Taika bus tik tada, kai žemė degs po driskių kojomis

Geopolitinė padėtis

Kinija patvirtino dalyvausianti Saudo Arabijoje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos Ukrainoje. „…Kinija yra pasirengusi bendradarbiauti su tarptautine bendruomene ir toliau atlikti konstruktyvų vaidmenį ieškant politinio krizės Ukrainoje sprendimo“, – teigia Kinijos užsienio reikalų ministerija.

Kijevas tikisi, kad Saudo Arabijos susitikime dalyvaus net 40 valstybių, tarp kurių ir JAV bei Indija. Ukrainos pareigūnai puoselėja viltis, kad „suvienys pasaulį apie Ukrainą“.

Saudo Arabija aukščiausio lygio susitikimui pasirinkta neatsitiktinai: šalis – pagrindinė OPEC žaidėja, kurios įtaka žaidimuose dėl naftos kainos yra akivaizdi.

Pirmasis „žemesnio“ lygio susitikimas, kuriame tyliai susirinko 15 valstybių atstovai, vyko birželį. Jame dalyvavo daugiausia pietų šalių atstovai, prijaučiantys Putino argumentui, jog karas buvo „būtinas“, nes NATO privertė jį įsiveržti į Ukrainą.

Todėl panašu, jog pasaulio įtakingieji ir šio susitikimo metu stengsis išlupti naudos visų pirma sau, o ne Ukrainai. Saudo Arabija, pajutusi savo svarbą pasaulio ekonomikai, ieškos vis daugiau svertų saugumui ir įtakai stiprinti.

JAV sieks įtikinti pasaulio naftos sostinę mainais už paramą didinti naftos gavybą, kuri pastaruoju metu yra mažinama. Visi mes puikiai suprantame, jog nafta – vienas pagrindinių karo išteklių ir ekonomikos variklių, o destabilizacija Arabijos pusiasalyje būtų katastrofa viso pasaulio ekonomikai.

Todėl Saudo Arabijos pasitraukimas iš diplomatinės nuošalės, neva padėti Ukrainai, ne tik JAV, bet ir Kinijos, gali būti vertinamas pozityviai.

Pekinas sieks didesnės įtakos regione: šių metų pavasarį Saudo Arabija ir Kinija paskelbė pasitikėjimo stiprinimo taikos planą su Iranu, siekiant pataisyti jų priešiškus santykius. Irano pajėgos Jemene nustojo atakuoti Saudo Arabiją Irano pagamintomis balistinėmis raketomis.

Abi šalys atnaujino diplomatinę veiklą atstovybėse sostinėse ir rudenį veikiausiai pratęs savo naująjį bendradarbiavimą.

Tačiau Kinija yra pagrindinis Rusijos rėmėjas ir ekonominis partneris, be kurio Putino režimas sugriūtų pakankamai greitai. Tad kinų komunistų drakonas greičiausiai nori tik didinti įtaką Arabijos pusiasalyje, tęsdamas karą su Vakarais Rusijos rankomis.

Todėl turime labai mažai vilties, kad Kijevui pavyks įtikinti Pekiną atsukti nugarą Maskvai, padėti Ukrainai laimėti karą, įstoti į ES, NATO, tuo tik sustiprinant Vakarus.

Reikšmingi postūmiai

Pranešama apie sprogimus prie Kerčės tilto. Pirminiais duomenimis dronais atakuotas Rusijos tanklaivis „Sig“, kuris gavo smūgį į siurblinę bei variklio skyrių.

Šis komercinis tanklaivis vykdė aviacinių degalų tiekimą iš Rusijos okupuoto Krymo į Siriją ir už tai buvo patekęs į JAV sankcijų sąrašą.

Prieš tai Ukrainos bepiločiai lėktuvai atakavo Rusijos Novorosijsko uostą Juodojoje jūroje ir apgadino svarbų rusų karinį laivą Ukrainos šaltinių teigimu, sprogimus rusų desantiniame laive, kuriame buvo 100 narių įgula, sukėlė dronas, nešęs 450 kg trotilo.

Nors Maskva teigia atrėmusi Novorosijsko puolimą, tai pirmas kartas, kai per 18 mėnesių trunkantį karą atakuotas komercinis Rusijos uostas. Atakos metu, kurią įvykdė Ukrainos karinis jūrų laivynas ir saugumo tarnyba, buvo rimtai pažeistas desantinis laivas „Olenegorsky Gornyak“.

Karinis laivas artimiausiu metu nebegalės vykdyti kovinių užduočių, o remontas truks iki metų pabaigos.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas pažymėjo, kad po to, kai laivas buvo išvestas iš rikiuotės, sumažėjo grėsmė daugeliui Ukrainos miestų ir uostų.

Novorosijsko uosto užpuolimas nusmukdė rublį labiau nei tariamas Prigožino maištas. Rusijos rublis krito iki 2022 m. pavasario žemumų – iki 95 rublių už JAV dolerį ir 104 rublių už eurą.

Rusiją reikia daužyti ir deginti visur bei vyti lauk „na zapad“ užsimaniusius rusų nacistus. Karą reikia stabdyti karu.

Ukrainos gynybos viceministrė H. Maliar pažymėjo, kad pagrindinė rusų puolimo kryptis šiuo metu yra rytai, o Ukrainos gynybos pajėgų – pietūs.

Rusai Ukrainos pietuose ir rytuose telkia savo rezervus, daugiausia profesionalius dalinius ir oro desanto šturmo būrius. Didžiausia okupantų karių koncentracija yra Kupjansko kryptimi.

Manoma, jog rusai telkia pajėgas rytuose, siekdami suduoti galingą smūgį, kuris iš esmės pakeistų situaciją fronte. „Jie nori perimti iniciatyvą“, – teigia Maliar.

Trumpai

Skelbiama, jog Lietuva pripažino 910 Baltarusijos piliečių grėsme šalies nacionaliniam saugumui. 337 baltarusiams buvo atsisakyta išduoti laikinus leidimus gyventi šalyje.

Dar 121 baltarusiui buvo atsisakyta pratęsti leidimą gyventi šalyje. 205 atvejais Lietuva panaikino anksčiau Baltarusijos piliečiams išduotus leidimus gyventi šalyje.

Tuo pat metu 245 rusai buvo pripažinti keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui. 43 Rusijos piliečiams buvo atsisakyta išduoti leidimus laikinai gyventi šalyje, o 46 nepratęsti leidimai gyventi šalyje.

59 rusams buvo panaikintas anksčiau išduotas laikinas leidimas gyventi, 52 – nuolatinis. Nacionalinė viza neišduota 52 Rusijos piliečiams.

Tie, kurie laikomi keliančiais grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui, yra tik nedidelė dalis iš 58 000 baltarusių ir 16 000 rusų Lietuvoje, kuri pastaraisiais metais tapo jiems prieglobsčio vieta nuo tikrų ar tariamų represijų savo šalyse.

Puiki terpė provokacijoms, destabilizacijai ir kitai ardomajai veiklai. Užuojauta VSD pareigūnams, turintiems stebėti šitą politikų sukurtą jovalą.

Lietuvoje

Lūžta ietys dėl mokesčių reformos. Dantimis jau griežia didysis verslas, stambioji pramonė. Mes nesikišime į skaičių ekvilibristiką ir ekselinių formulių dėliones.

Tikime, kad ministrės ir ministrai su savo aukščiausios kvalifikacijos finansininkais ir ekonomistais viską sudėliojo teisingai ir perspektyviai. Ekonomika augs, pinigų bus tik daugiau.

Bet.

Matant, kas vyksta už mūsų valstybės sienų, ir kaip ta „auganti ekonomika“ gali subyrėti per dieną, o gal valandą laiko, įvykus kokiam nors „atsitiktinumui“, abejojame, ar tikrai tas daroma laiku.

Ore tvyranti įtampa ir sproginėjantys kolektyviniai nervų išlydžiai rodo, jog visuomenė dabar įsitempusi, jautri, pažeidžiama.

Bet koks žingsnis, kuriuo baimę ir nestabilumą jaučiantį žmogų norima „apdovanoti“ didesniais mokesčiais, didina nepasitikėjimą valdžia, iššaukia jo pyktį ir nerimą.

Šių ėjimų nesuvokia ne tik stambusis verslas. Nesupranta ir eiliniai žmonės. Ar galima leisti žmonėms nors vieną kadenciją tiesiog ramiai pagyventi be reformų ir pokyčių? Ypač griaudžiant karui už sienų.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai.

Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti