Ar išsigandęs Putinas jau prašo taikos?

Geopolitinė padėtis

Pasaulio teroristas Nr. 1 Putinas pareiškė, kad Rusija yra atvira taikos deryboms, kurios negali vykti „be tam tikrų išankstinių sąlygų“. Pasak Putino, Afrikos lyderių pateikta iniciatyva galėtų būti pagrindas taikai Maskvos kare su Ukraina, tačiau neva dėl Kijevo atakų, karo veiksmų nutraukimas „praktiškai neįmanomas“.

Aha… matote, pasirodo, Kijevas nuolat atakuoja ir bombarduoja Rusiją ir taip plaka, kad Putinas neturi kada atsikvėpt.

Pasak „Reuters“, Rusijos „taikos“ pasiūlyme pateikiama keletas galimų žingsnių konfliktui sustabdyti, įskaitant Rusijos karių atitraukimą, Rusijos taktinių branduolinių ginklų išvežimą iš Baltarusijos, Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderio Putinui panaikinimą ir sankcijų sušvelninimą.

„Yra dalykų, kurių praktiškai neįmanoma įgyvendinti, pavyzdžiui, paliaubos – Ukraina žengia į priekį, jie vykdo strateginį puolimą, kaip mums sulaikyti ugnį, kai jie žengia į mus?“, – skundėsi žurnalistams Putinas.

Ką gali reikšti toks netikėtai radikalus Putino retorikos pasikeitimas po dronų atakos Maskvoje? Gali būti, kad Kremliaus gauja pagaliau pajuto, jog Kijevo jau nesustabdys jokios šantažo, įskaitant branduolinį, priemonės, ir jog Rusijos teritorija kuo toliau, tuo intensyviau bus apšaudoma, o tai kels paniką ne tik šalies piliečiams, bet demoralizuos ir karius bei generolus fronte.

Gali būti, jog tai eilinė Putino klasta, kobros judesiai, siekiant užmigdyti priešininką bei „proščiupatj“ (išsiaiškinti) galimas Vakarų reakcijas.

O gal Vašingtonas ir Briuselis, išgirdę nuolankų Putino veblenimą, ims spausti Kijevą kuo greičiau sėsti prie derybų stalo. Maskvai atsivertų galimybės įšaldyti užsitęsusį karą.

Iš kitos pusės, Putino signalai Vakarams apie karių patraukimą mainais už nuolaidas dėl sankcijų, arešto orderio ir sankcijų panaikinimą rodo, kad Kremlius linkęs nuolaidžiauti. Žodžiais tikėti, žinoma, nevalia, tačiau spausti Kremlių dabar pats metas.

Šis „taikos siekimas“ gali būti ir Putino nuolaidos Rusijos oligarchų klanams, siekiantiems verslo santykių su Vakarais. Pastaruoju metu Rusijoje sukasi filmukai apie galimas alternatyvas Putinui. Minimi du pagrindiniai kandidatai – dabartinis premjeras Michailas Mišustinas ir Maskvos meras Sergejus Sobianinas.

Formaliai šių veikėjų rankos nesuteptos krauju ir jie, neva, kaip meluojama, siekia atnaujinti kontaktus su Vakarais.

Tačiau Rusijos valstybės struktūrinėje sanklodoje jokių permainų tikėtis nereikia. Liks visa nusikalstama FSB, GRU, SVR ir karo nusikaltėlių šutvė, todėl tik laiko klausimas, kada Maskovija vėl tęs žygį vakarų kryptimi.

Karas „pamažu grįžta“ į Rusijos teritoriją, vakar vakare pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Rusijos agresija mūšio lauke bankrutavo. Šiandien yra 522-oji vadinamosios „specialiosios karinės operacijos“, kuri, kaip tikėjosi Rusijos vadovybė, truks savaitę ar dvi, diena“, – sakė Zelenskis.

„Ukraina stiprėja. Pamažu karas grįžta į Rusijos teritoriją – į jos simbolinius centrus ir karines bazes, ir tai yra neišvengiamas, natūralus ir visiškai teisingas procesas“, – pridūrė jis.

Labai teisingas sprendimas karą perkelti į užpuolikų teritoriją. Ir, galbūt, net laviruojant tarp to labai bijančių Vakarų šalių lyderių. Smogta Rusijos miestams, smogta Krymui, smogta Maskvai.

Ir kur ta karo eskalacija, kurios taip bijo Vašingtonas? Gal ji yra tiesiog politikų vaizduotės, užkrėstos Kremliaus žinutėmis, problema?

Tik skrendant raketoms į Maskvą ir kitus Rusijos miestus, Kremliaus nevykėliai susivoks ir galvos, kaip nutraukti karą.

Antra vertus, ką Kijevas gali dar prarast, be to, kad jau prarado ir gali prarasti viską, kas brangiausia ukrainiečių tautai?

Galima Kijevui grasinti sumažinti ar visiškai nutraukti ginklų tiekimą, tačiau tokiu atveju driskių ordos priartės prie rytinių NATO sienų ir su maskolių armada jau gali tekti susigrumti vakariečiams, bijantiems net pagalvoti apie automobilių ir vilų praradimą.

Tuo pačiu Zelenskis perspėja, kad Rusija šią žiemą gali toliau atakuoti svarbiausią Ukrainos energetikos infrastruktūrą, kaip tai darė praėjusiais metais. Kariniai veiksmai gali tęstis visus šiuos metus ir žymiai ilgiau.

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino Rusiją vėl prisijungti prie susitarimo, kuris leistų eksportuoti ukrainietiškus grūdus į tarptautines rinkas.

„Nenustokime melstis už kankinamą Ukrainą, kur karas naikina viską, net grūdus. Ir tai yra rimtas Dievo įžeidimas, nes grūdai yra jo dovana žmonijai pamaitinti, o milijonų alkanų brolių ir seserų šauksmas kyla į dangų“, – sakė popiežius.

Mes būtume labai už, jei bažnyčios dvasininkai dabar būtų ne tik mintimis, bet ir fiziškai kartu su pažemintaisiais ir nuskriaustaisiais bei padėtų jiems išgyventi pragaro kančias Ukrainos žemėje.

Reikšmingi postūmiai

Šį rytą rusai raketomis atakavo Krivoj Rogą. Viena raketa pataikė į keturių aukštų švietimo įstaigos pastatą, kita sugriovė gyvenamojo namo 4-9 aukštų sekciją. Pranešama, jog yra žuvusiųjų. Dirba gelbėjimo tarnybos.

Rusija teigia/dezinformuoja, kad pavyko sužlugdyti ukrainiečių ataką Kryme, kurioje dalyvavo 25 bepiločiai orlaiviai. Esą šešiolika dronų buvo numušta, kiti patys nukrito į Juodąją jūrą.

Po raketinio smūgio, kurį šią naktį Rusijos okupantai sudavė Charkovui, apgadintas sandėlio pastatas, kilo gaisras, sužeistas ir į ligoninę paguldytas apsaugos darbuotojas.

Pranešama, jog Ukrainos gynėjai sutrikdė Rusijos kariuomenės logistiką ir įžengė į lemiamas aukštumas į rytus nuo Bachmuto. Tolesnė atakos kryptis – link Donecko, dėl to Rusija priversta skirti papildomų rezervų.

Teigiama, jog netrukus Ukrainos kariuomenė galės pajudėti į pietus nuo Ugledaro iki Mariupolio, žygiuoti į Tokmaką ir tada į Melitopolį, tuo būdu izoliuodama Kryme visas rusų pajėgas.

Tokiu atveju Krymas būtų pasiekiamas Ukrainos artilerijos ir oro atakų.

Todėl net ir neužėmę pusiasalio ukrainiečiai galėtų padaryti Krymą nebeįmanoma vieta marodieriauti Rusijos kariuomenei ir civiliams. Tektų rinktis variantą „čiumodan-vokzal-Rosija“.

Trumpai

Putino paklodė spaudai Marija Zacharova bandė draugams iš Afrikos paaiškinti, kodėl Rusija užpuolė Ukrainą: „rusai atiduoda savo gyvybes už tai, kad afrikiečiai ir kiti būtų laisvi“.

Pasak M. Zacharovos, kruvinas karas Ukrainoje (kažkokiu tai būdu) turėtų užtikrinti laisvę Afrikos tautoms ir taiką pasaulyje.

„Argi jūs nematote, už ką mes kovojame? Argi nematote, už ką mūsų vaikinai atiduoda savo gyvybes? Ne tik kalbėdami, bet savo gyvybėmis jie gina ne tik Afrikos žemyno, bet ir visų mūsų planetos žmonių teisę būti laisviems“, – sakė Zacharova.

Apsaugok Viešpatie nuo išvaduotojų, dėl kurių kiekvieno lietuvio šeima patyrė tremtį, žudynes, kankinimus ar neteko savo namų.

Pranešama, jog Didžioji Britanija mokys Ukrainos specialiąsias pajėgas deokupuoti Krymą. Daugiau nei du tūkstančiai karių dalyvaus specialiose pratybose, o vėliau sudarys puolimo avangardą invazijos į Krymą metu.

Teigiama, jog Krymo šturmas prasidės daugybiniais smūgiais Rusijos pajėgoms, o po to vyks sausumos operacija.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kirilas Budanovas šią savaitę pareiškė, kad Ukrainos pajėgos „netrukus“ įžengs į Krymą.

O Didžiosios Britanijos gynybos ministras Benas Volesas (Benas Wallace) neseniai sakė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra visiškai pajėgios išlaisvinti Krymą iki metų pabaigos.

Driskiai iš Chersono muziejaus pavogė Aivazovskio paveikslus „Audra nurimo“, „Odesos miesto vaizdas“ ir „Jūra“.

Jau įprasta, jog rusai savinasi visų okupuotų teritorijų išteklius, turtus, vietos „vergus“ ir meno vertybes. Paveikslus driskiai pavogė, nes Ivaną Aivazovskį vadina „didžiuoju rusų dailininku“.

Tačiau šių metų pradžioje Metropoliteno meno muziejus Niujorke pripažino Ivaną Aivazovskį ir dar du dailininkus – Archipą Kuindžį ir Ilją Repiną – ukrainiečių menininkais.

Vagis ir marodierius negali neplėšti. Būtų keista, jei būtų kitaip.

Lietuvoje

Mūsų šalyje – nerimas dėl „Vagner“ kovotojų bei Rusijos ir Baltarusijos karinių dalinių judesių Baltarusijoje. Būtų sveika iš sprendimų priėmėjų išgirsti, ar yra kokių indikacijų, kad kas nors nori pulti Lietuvą? Be Pu ir Lu gąsdinimų.

Ar turime NATO, JAV žvalgybos pranešimų, kad šiuo metu yra kokia nors fizinės provokacijos grėsmė Lietuvai?

Ar Lietuvos žvalgybos turi kokios nors informacijos apie išorinės grėsmės tikimybę?

Atrodo, kad atsakymai į klausimus yra „ne“, tad ir pirmiesiems asmenims nėra jokio pagrindo kelti panikos, kurią ir taip yra kas kelia (neva tokie, kaip mes).

Tokiais ir panašiais žodžiais, spėjame, apsikeitė mūsų politikos lyderiai susitikimo metu ir į hibridinio karo atakas nutarė reaguoti nauju, iki šiol negirdėtu būdu.

Niekaip.

Politikai savaitgalį linksmai leido sąskrydžiuose, renginiuose, pozavo ant scenų prieš objektyvus, šypsojosi vaikučiams, o tai rodo, jog tokia yra pagrindinė sutarta strateginio komunikavimo žinutė.

Tiesa, dar buvo privaloma pasveikinti čempionę Meilutytę, kurią ir mes – iš tiesų nuoširdžiai – sveikiname.

Kitaip tariant, mūsų valstybės strateginė komunikacija dabar yra tokia: „Mes nebijom Pu. Mes nebijom Lu“. Duok Dieve, kad ši žinutė suveiktų, atgrasytų priešą ir nuramintų Lietuvos piliečius.

Vis dėlto mums atrodo, kad sienos stiprinimas ir karinės galios demonstravimas bei pareiškimai, jog esame viskam pasirengę, ką daro lenkai, yra teisingesnės žinutės priešams ir labiau raminančios savo šalies piliečius.

Vienok, Lietuva – drąsi šalis.

Todėl kova su hibridinio karo priemonėmis – šypsenos feisbuke.

Ypatingas ačiū nuolatiniams rėmėjams „DT Artelė“ ir Lietuvos aludarių gildijai. Dėkojame savo skaitytojams už palaikymą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas. Nuoroda paramai: https://tinyurl.com/noriuparemti