Įsibėgėjanti vasara dažną vilioja leistis į kelionę prie jūros. Iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir kitų šalies miestų ir miestelių gyventojai dažniausiai pajūrin keliauja automobiliu.
Tvarumo ekspertas ragina nepamiršti mažiau aplinkai kenksmingų transporto priemonių ir tikina – taip ne tik mažiau kenksime gamtai, bet ir patys prasmingiau pailsėsime.
Iniciatyvos „tvariau.lt“ autorius ir Klimato muziejaus vadovas Gediminas Kondrackis teigia, kad sprendimą persėsti iš automobilio į traukinį ar autobusą – turėtų lemti sąmoningas pasirinkimas kuo mažiau kenkti aplinkai.
„Jau seniai įrodyta, kad tiek autobusai, tiek traukiniai daro mažesnę žalą gamtai nei automobiliai: apytiksliai autobusas yra 2 kartus, o traukinys net 5 kartus mažiau taršus nei įprastas automobilis. Idealiame pasaulyje vien to pakaktų sąmoningesniam pasirinkimui“, – sako G. Kondrackis.
Jo teigimu, keliavimas ne automobiliu taip pat suteikia daugiau galimybių prasmingiau leisti laiką – važiuojant autobusu ar traukiniu galima dirbti, skaityti, žiūrėti filmus ar užsiimti kita mėgstama veikla, nes nereikia vairuoti.
Į pajūrį – traukiniu
Netoli Kauno gyvenantis pašnekovas tikina, kad Vilniaus gyventojai lietuvišką pajūrį gali patogiai pasiekti traukiniu, o kauniečiai – autobusu. O su savimi pasiėmus dviračius, galima pratęsti atostogas dar tvariau.
„Septynerius metus gyvenau Vilniuje ir neturėjau automobilio, bet prie jūros vis tiek nuvykdavau. Į traukinį pasiimdavau dviratį ir nukeliaudavau iki Klaipėdos arba Kretingos, nuo kur tęsdavau kelionę dviračiu į galutinį kelionės tikslą – Nidą ar Palangą.
Tiems, kurie planuoja taip daryti ateityje, rekomenduoju pradėti minti nuo Klaipėdos, nes ten yra gana geras dviračių takas tiek į Palangos, tiek į Nidos pusę. Tiesa, šiemet dviračių takas nuo Smiltynės iki Juodkrantės yra tvarkomas, tad galimybę keliauti dviračiu Kuršių Nerijoje reikėtų pasitikrinti prieš kelionę“, – pataria G. Kondrackis.
Daugiau naujų takų dviratininkams ir pėstiesiems
Keliauti dviračiu skatina ne tik pastaraisiais metais itin populiarėję dviračiai, bet ir tvarkoma infrastruktūra.
„Itin džiugina, kad daugėja paprastų miesto dviračių, kuriais važiuojama kasdien – į parduotuvę, darbą ir panašiai. Tam reikalinga ir infrastruktūra – ne didesniam greičiui, o elementariam saugumui ir patogumui. Pavyzdžiui, Naujamiestyje Vilniuje susiaurintos gatvės, nepaisant vairuotojų kritikos, tapo saugesnės ir patogesnės dviratininkams“, – pabrėžia tvarumo ekspertas.
Pasirinkusius atostogauti su dviračiu pajūryje taip pat turėtų džiuginti per pastaruosius metus įrengti nauji ir atnaujinti dviračių bei pėsčiųjų takai. Panaudojant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) investicijas, Palangoje nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas ties Bangų gatve nuo Klaipėdos plento iki Vytauto gatvės, rekonstruotas 1,2 km ilgio Ošupio pėsčiųjų ir dviračių takas – paklota nauja danga, o takas išskirtas į dvi dalis – dviračių ir pėsčiųjų, šią dalį pritaikant specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.
Tokiems poreikiams bus pritaikytas ir beveik kilometro ilgio Naglio alėjos takas tarp Šermukšnių gatvės ir Lino tako. Be to, Palangoje šalia viešojo naudojimo pastatų įrengtos septynios dviračių saugyklos-stoginės.
Nidoje ERPF lėšomis buvo rekonstruotas pėsčiųjų ir dviračių takas tarp centrinio ir pietinio paplūdimių, o miesto centrinėje dalyje, esančioje tarp Naglių ir Taikos gatvių bei „Agilos“ centro, atnaujinti pėsčiųjų takai, pritaikant žmonėms su specialiais judumo poreikiais. Šiuo metu vykdoma dviračių tako Smiltynė–Nida atnaujinimas – iki liepos vidurio turi būti atnaujinta apie 13 kilometrų atkarpa nuo Smiltynės iki Juodkrantės. Takas bus ne tik platesnis – iki 3,5 m pločio vietoj buvusių 2–2,5 m, bet ir patogesnis tiek dviratininkams, tiek žmonėms su negalia. Netrukus planuojama skelbti viešąjį konkursą ir likusiam nesuremontuotam tako ruožui nuo Juodkrantės iki Pervalkos rekonstruoti, taip pat numatoma sutvarkyti „skersinius“ takus Pervalka–paplūdimys, Preila–paplūdimys.
Šiuo metu taip pat skelbiamas viešasis pirkimas dviračių tako šalia magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruože nuo 137,09 iki 141,79 km tiesimo darbams atlikti. Šis takas užtikrins nepertraukiamą, saugų ir patogų susisiekimą dviračiais tarp Kretingos ir Palangos. Planuojama, kad darbai bus baigti iki 2024 metų vasaros pradžios.
Iš viso 2014–2020 metais pėsčiųjų ir dviračių takams Lietuvoje skirta 10,2 mln. eurų ERPF investicijų.
Pataria, kaip keliauti dar tvariau
Tvariau keliauti galima ne tik pasirenkant aplinkai mažiau taršų transportą, bet ir keičiant savo įpročius. G. Kondrackis atkreipia dėmesį, kad net ir nedideli pokyčiai gali būti reikšmingi.
Renkantis kelionės nakvynės vietą, patariama atkreipti dėmesį į galimybę atvykti viešuoju transportu. Planuojant išvyką verta apgalvoti ir pasiimamą bagažą – keliaujant lėktuvu rekomenduojama rinktis rankinį bagažą, nes kuo mažesnis jo svoris, tuo mažiau kuro sunaudojama.
„Keliaujant traukiniu ar autobusu, bagažo dydis yra mažiau svarbus, bet vis dėlto reikėtų tuo nepiktnaudžiauti ir imti tiek daiktų, kiek iš tikrųjų jų reikės“, – sako G. Kondrackis.
Iš tikrųjų labiausiai aplinką teršia vykimas į pajūrį kievienam savo automobiliu. Jeigu vienas kitas traukiniu nusiveš dviratį pajūryje pavažinėti, tas padėties dėl taršos pakeisti žymiai negali. Apskritai varyti automobilį iki pajūrio šiais laikais yra jau nesąmonė. Automobilių paslaugas turėtų teikti pats pajūris, – išsinuomojant juos atvykus ten vietoje.
Jeigu valdžiai rūpėtų Lietuvos žmonės, tai šiandien turėtume 250 km/val greičio “Rail Baltica” ne nuo Kauno iki Lenkijos sienos, t.y. kryptimi, kur geležinkelio eksploatavimas vargu ar atsiperka ir atsipirks ateityje, o nuo Vilniaus iki Šiaulių – už ES lėšas bei nuo Šiaulių iki Klaipėdos – už valstybės ir privačių investuotojų lėšas. Tokiu atveju Vilniui, Kaunui ir visai Lietuvai pajūrio pasiekiamas taptų labai patogus, patogu būtų pajūrin ir iš jo vykti ir šeimoms su vaikais. Esant šioms galimybėms automobilių varinėjimas į pajūrį ir atgal po metų kitų sumažėtų perpus ir daugiau. Taip ir tarša sumažėtų ženkliai. Deja, Lietuvos valdžia jau geras dešimtmetis “Rail Baltica” geležinkelį tiesia ne Lietuvai, jos žmonėms, o, matyt, tik per Lietuvą, – išeitų, kad Lenkijai – jos susisiekimui tik su Kaunu ir Ryga, Talinu…
Ir nei viena valdžia dėl to ne ten tiesiamo geležinkelio viešai nė murmur… Neparūpsta tai nė jokiems “nepriklausomiems” žurnalistiniams tyrimams. Tai taip ir gyvename toje teršiamoje aplinkoje laiko nešami…
.